Pramonė 4 ir energetika

Tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Rytų Europoje verslas savo ekonominiais rezultatais, generuojamų pajamų ir pridėtinės vertės dydžiais bei efektyvumu ženkliai atsilieka nuo Vakarų pasaulio verslo. Todėl verslui labai sunku konkuruoti ir įsitvirtinti pasaulinėje rinkoje. Jo eksportinės galios daugiausiai pasireiškia žemesnėmis produkcijos kainomis, kas sumažina veiklos ekonominį efektyvumą ir neišvengiamai priveda prie pridėtinės vertės sumažėjimo. Nepakankamai sukuriamos pridėtinės vertės versle apimtys sumenkina jo galimybes naujų technologijų diegimui, inovacijoms, investicijoms į darbuotojų kompetencijų ugdymą, didesnėms socialinėms garantijoms, akcininkų pelnui, dividendų išmokėjimui, taip pat mokesčių bazės padidinimui, taip prisidedant prie visos visuomenės gerovės.

VERSLO SĖKMĖ, KONKURENCINGUMAS IR PLĖTRA

Verslo sėkmė, konkurencingumas ir plėtra tiesiogiai priklauso nuo jo veiklos efektyvumo, kuris yra vertinamas gaunamų rezultatų ir jame naudojamų išteklių santykiu. Siekiami rezultatai ir naudojami ištekliai būna įvairūs, todėl ir efektyvumo rodikliai, ir jų matavimų būdai ir priemonės yra skirtingi. Jeigu verslas siekia ženklaus ekonominio „derliaus“ augimo, pagrindiniu jo veiklos vertinimo rodikliu privalo būti jo veiklos ekonominis efektyvumas.

Tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Rytų Europoje verslas savo ekonominiais rezultatais, generuojamų pajamų ir pridėtinės vertės dydžiais bei efektyvumu ženkliai atsilieka nuo Vakarų pasaulio verslo. Todėl verslui labai sunku konkuruoti ir įsitvirtinti pasaulinėje rinkoje. Jo eksportinės galios daugiausiai pasireiškia žemesnėmis produkcijos kainomis, kas sumažina veiklos ekonominį efektyvumą ir neišvengiamai priveda prie pridėtinės vertės sumažėjimo. Nepakankamai sukuriamos pridėtinės vertės versle apimtys sumenkina jo galimybes naujų technologijų diegimui, inovacijoms, investicijoms į darbuotojų kompetencijų ugdymą, didesnėms socialinėms garantijoms, akcininkų pelnui, dividendų išmokėjimui, taip pat mokesčių bazės padidinimui, taip prisidedant prie visos visuomenės gerovės.

Lyginamoji Lietuvos ir pasirinktų ES šalių analizė

Atliekant Lietuvos ir pasirinktų ES šalių – Vokietijos, Danijos, Suomijos, Švedijos, Belgijos bei Nyderlandų – lyginamąją analizę, buvo vertinami tokie rodikliai:

• Gamybos dalis nuo BVP (proc.)
• Vidutinio ir aukšto technologinio išsivystymo sektoriaus dalis nuo visos gamybos pramonės (%)
• Apyvarta, tenkanti vienam darbuotojui (tūkst. Eur per metus)
• Gamybos pramonės darbuotojų dalis nuo visų dirbančiųjų (proc.)
• Vidutinis valandinis atlyginimas gamybos srityje (Eur/val.)
• Darbo produktyvumas gamybos srityje (tūkst. Eur per metus)

Lyginamosios analizės pagal šiuos rodiklius rezultatai pateikiami paveiksle

Šaltinis „ Lietuvos pramonės skaitmeninimo kelrodis 2019-2030“   http://eimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/Kelrodis%20LT%20v2.pdf

Lyginamoji analizė parodė, kad Lietuva turi pranašumų gamybos dalies ir gamybos darbuotojų dalies, palyginti su visais darbuotojais, kategorijose, tačiau esama aiškaus atsilikimo darbo produktyvumo ir vidutinio ir aukšto technologinio išsivystymo sektoriaus srityse. Nors atlyginimai auga neproporcingai sparčiau už produktyvumą, šioje srityje vis dar yra daug erdvės augimui, kaip ir galimybių didinti vienam darbuotojui tenkančią apyvartą. Be to, 2010–2015 m. laikotarpiu personalo sąnaudų procentas nuo visų gamybos išlaidų Lietuvoje nepasikeitė – tai, tikėtina, rodo, kad Lietuva per mažai investuoja į automatizaciją ir robotizaciją.

Konkurencinis pranašumas

Konkurencinis pranašumas – ekonominėje literatūroje dar vadinamas strateginiu pranašumu, kuris privalo būti toks, kad jį būtų galima naudoti kiek įmanoma ilgiau. Šis pranašumas leidžia gauti didesnes, negu vidutinės šakoje, pajamas bei užtikrinti stiprias pozicijas rinkoje. Svarbu paminėti, kad jis nėra įgyjamas vieną karta ir visam laikui. Beveik visada po tam tikro laikotarpio jis yra prarandamas.

Dažniausiai konkurencinio pranašumo apibrėžimai atspindi šio proceso esmę.  Konkurencinis pranašumas yra įmonės sugebėjimas ilgu laikotarpiu efektyviai sukurti vertę, kuri viršytų konkurentų sukuriamą vertę ir tuo pačiu metu pasiekti aukštesnį nei vidutinis šakoje pelningumą. Pagal šį pranašumą naudą gauna vartotojai, akcininkai bei įmonės vadovai ir personalas. Ekonominė vertė, kurią gauna akcininkai, turi viršyti vartotojų gaunamą vertę. Ilgalaikiai akcininkų tikslai verčia įmonę siekti ne trumpalaikio, bet ilgalaikio ir pastovaus konkurencinio pranašumo.

Energijos vartojimo efektyvumas

Žemei tai – viena svarbiausių priemonių mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų išmetimą. Lietuvai – būdas išmokti vartoti atsakingiau ir prisidėti prie Europos sąjungos narių įsipareigojimų. Jūsų verslui – galimybė sumažinti veiklos kaštus. Juk tai pakankamos priežastys vartoti efektyviau, ar ne?

Efektyvus energijos vartojimas – vienas iš geriausių būdų didinti energijos tiekimo saugumą ir mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kitų teršalų išmetimą. Taip pat – perėjimo prie efektyvaus išteklių naudojimo ekonomikos pagrindas. Efektyvesnis vartojimas net gali būti įverdijamas kaip didžiausias mūsų šalies energijos išteklius. Efektyvus energijos išteklių ir energijos vartojimas yra vienas svarbiausių ilgalaikių Lietuvos energetikos strateginių tikslų.

EKOLOGIJA

Degindama iškastinį kurą, nuo Pramonės revoliucijos, žmonija mūsų planetą įšildė daugiau nei 1°C. Pastarasis dešimtmetis pasižymėjo išskirtine kaitra, o 2019 metai užima antrą vietą pagal aukščiausią temperatūrą #istorijoje. Jei atšilimas tęsis, iki šio amžiaus pabaigos vidutinė temperatūra gali pakilti 3–5°C ir atnešti pražūtingų padarinių.

Bene ryškiausias pokyčių įrodymas – ledynų tirpimas įvairiose pasaulio vietose. Jis matomas ne tik Šiaurės ar Pietų ašigaliuose, bet ir aukščiausiose pasaulio viršukalnėse. Pavyzdžiui, nuo 1912 metų, #Kilimandžaro kalnai neteko net 80% sniegynų.

Nors ir kalbama apie visuotinį vartojimo mažinimą, bet anglies, dujų ir naftos suvartojimas vis dar sudaro apie 80 proc. visų #energijos išteklių. Problema rimta, tačiau lig šiol esantys sprendimai – paviršutiniški nes labiau akcentuojamasi į atsinaujinančių energijos generavimo priemonių įgyvendinimą nei į vartojimo mažinimą.

Jeigu norime stabdyti temperatūros kilimą, privalome investuoti ne tik į #atsinaujinančius energijos šaltinius, bet ir į pažangesnes technologijas, mažinančias energijos vartojimą. Tai – kiekvienos pramonės įmonės #atsakomybė. Investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius ir energijos vartojimo mažinimo priemonės naudos atneša daug: įmonė gali demonstruoti lyderystę, skleisti tvarumo idėjas, ilgainiui ne tik pasigaminti pigesnės energijos, bet ir sumažinti suvartotos #energijos kiekį pagamintos produkcijos vienetui, ir tuo prisidėti prie klimato kaitos sumažinimo. Deja šiandienos situacija tokia, kad šiandien, o ne ryt, jau turime galvoti kokią planetą mes paliksime ne proproanūkams, o savo vaikams ir anūkams, sako Romas Juskevicius, mūsų įmonės vadovas.

2021 m. birželio mėn. Parlamentas patvirtino ES klimato įstatymą, teisiškai įpareigojantį pasiekti klimatui neutralios ES tikslą iki 2050 m. ir nustatantį tarpinį tikslą 55 proc. sumažinti išskiriamų dujų kiekį iki 2030 m.

Postūmį link žaliosios ekonomikos matome, tačiau tai vyksta lėtai. Šiuo metu reikia ne tik #investuoti į atsinaujinančios energijos sprendimus, bet Jūsų verslas turėtų pagalvoti ir apie energijos vartojimo #efektyvumą. Kaip tai padaryti? Galime patarti!