ENERGIJOS KAŠTŲ DALIS BENDROSE ĮMONĖS IŠLAIDOSE

Gamybinės įmonės, norėdamos išsilaikyti konkurencinėje rinkoje, turi gaminti ne tik aukštos kokybės produkciją (teikti paslaugas), bet ir numatyti, kokios bus produkcijos gamybos (paslaugų teikimo) išlaidos. Įmonės valdyme didelė reikšmė tenka gamybos išlaidų analizės, kartu gaminių kainų nustatymo procesams. Nuo šių klausimų sprendimų priklauso įmonės pelnas, mokesčiai ir kt.

Sanaudų pasiskirstymas

Įvairių išlaidų susidaro todėl, kad visos įmonės ir gamybos, ir paslaugų teikimo, ir ūkinėje prekybos veiklose naudoja įvairių išteklių,  kuriuos perka. Perkamai produkcijai gaminti (paslaugoms teikti) reikalingos medžiagos, energetiniai ištekliai, mokama už darbą. Kiekvienoje įmonėje susidaro valdymo ir administracinės veiklos išlaidų. Pardavimo procesas susijęs su transportavimo, pakavimo, reklamos ir kt. išlaidomis. Išlaidos – tai per tam tikrą laikotarpį (metus, ketvirtį, mėnesį) sunaudotų išteklių piniginė vertė (arba tiesiog išleisti pinigai), tai visos išlaidos, susijusios su gaminio pagaminimu ir realizavimu (prekės, paslaugos, gamybos operacijos, eksploatacijos tarnybos ir kt.). Be išlaidų, vartojama sąvoka „sąnaudos“. Sąnaudos – tai išlaidų dalis, skirta pajamoms uždirbti (nustatoma tik tada, kai produktas parduotas ar suteikta paslauga).

Pagal pateiktą paveikslą, matosi, kad išlaidos energijos nešėjams  ir vandeniui  sudaro pakankamai didelę bendrųjų išlaidų dalį. Šis grafikas priklausomai nuo įmonės tipo , dydžio, gaminamos produkcijos tipo , bei administracinio valdymo efektyvumo skirsis. Bet nepriklausomai nuo faktinių skirtumų išlaidos energijsi ir vandeniui vistiek sudarys ženklią, o kai kur ir labai ženklią, išlaidų dalį.

Todėl pakankamas dėmesys į energijos ir vandens vartojimo sąnaudas yra būtinas, juolab, kad įgyvendintos efektyvios priemonės leidžia akivaizdžiai mažinti ne trumpalaikiu periodu , o išlaiko ilgalaikį efektą/vertę

 

Technologinės inžinerinės sistemos – gamybinės paskirties sistemos statinyje vykstantiems technologijos procesams ir technologinių įrenginių normaliam darbui užtikrinti. Tai technologinėms reikmėms skirtos vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, kuro tiekimo, elektros, elektroninių ryšių ir informacijos, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, dūmų, buitinių atliekų šalinimo, krovininių liftų ir kitos sistemos.

Gedimai energetiniame ir gamybiniame procesuose labai stipriai įtakoja bendram gamybos efektyvumui, todėl eneregetinį ūkį reikia vertinti ne tik kaip gamybos sąnaudų dedamąją, bet ir jo įtaką bendram gamybos procesui.

12

Energijos taupymo priemonių vertinimo kriterijai

Energijos taupymo priemonės skirstomos :

  • Pagal sąnaudas:
    • Nereikalaujančias didelių sąnaudų
    • Reikalaujančias didelių sąnaudų
  • Pagal atsiperkamumą:
    • greitai atsiperkančios – trumpas paprastas atsipirkimo laikas – mažiau nei per 2 metus;
    • vidutiniškai atsiperkančios – vidutinis paprastas atsipirkimo laikas – 2-5 metai;
    • lėtai atsiperkančios – ilgas paprastas atsipirkimo laikas – 5-10 metų.
Energijos taupymo priemonės
(trys lygiai)
PavyzdžiaiSvarbu*
Mažų sąnaudų Reguliavimo įranga
Išjungimas nenaudojimo metu
Nutekėjimų sutvarkymas
Vartojimo/apkrovos perskirstymas
Naudojimo ir priežiūros pokyčiai
Naudotojų apmokymas
Viršnorminių suvartojimų prevencija
Žmonių elgesys, naudojant jau esamas įrengtas technologijas
Vidutinių sąnaudų Skaitikliai
Monitoringas ir planavimas
Efektyvesnė valdymo įranga
Energijos vadybos sistemų įgyvendinimas
Investicijų į mažų sąnaudų technologijas ir žmonių dalyvavimo derinys
Didelių sąnaudų Šilumogrąžos sistemų įdiegimas
Kogeneracijos įdiegimas
Kuro pakeitimas
Investicijos į didelių sąnaudų technologijas su menku žmonių dalyvavimu

Taupymo galimybės

Vertinant taupymo galimybes įmonėje reikia įvertinti, kad taupymo potencialas yra:

  • matomos priemonės – kurios yra realiai matomos (pvz. : apšvietimo sistemos, biokatilinės, automatizacijos procesai),
  • nematomos priemonės –  kurios užtikrina efektyvų energijos naudojimą, bei gamybos efektyvumo didinimą (efektyvesni varikliai, apkrovos reguliavimas, efektyvi procesų kontrolė….. ).

Ledkalnis

  • „Atvirai matomi vaisiai“ – vizualiai matomas rezultas, kuriems galima būtu priskirti tas priemones, kurias galima vizualiai įvertinti (apšiltinimas, naujos kartos apšvietimo įranga (į LED), saulės elektrinės, biokatilinės, naujos gamybos linijos, naujų valdymo sistemų įdiegimas)
  • – šių priemonių efektyvumą įvertinti nėra sunku, jų efektyvumas yra plačiai reklamuojamas, ir papildomo įrodinėjimo nereikalauja.
  • „Paslėpti vaisiai“ – šis rezultatas matomas tik atliekant ilgalaikius stebėjimus ir matavimus, bei atliekant palyginamuosius skaičiavimus – keičiant fiziškai ir morališkai nusidėvėjusius įrenginius, valdymo sistemų modernizavimas, kontrolės priemonių diegimas, gedimų prevencijos priemonės – šių priemonių efektyvumą įvertinti yra sunkiau, nes tam reikalingi lyginamieji duomenys prieš ir po priemonės įgyvendinimo, šių priemonių vertinimui reikalingas kompetentingas inžinerinis personalas

Kaip taisyklė, didelė dalis įmonių labai mielai investuoja į „Ledkalnio viršūnėje“ esančius taupymo priemones, nors jų atsipirkimo laikotarpiai ženkliai ilgesni  : 4-8 metai, o į tas priemones, kurios yra „Ledkalnio apatinėje dalyje -pasislėpusios po vandeniu“ dėmesys ir investicijos yra nepakankami, nors šių taupymo ir efektyvaus energijos vartojimo priemonių atsipirkimo laikotarpiai yra nuo 1 mėnesio iki 2-3 metų.

Tai galima būtu paaiškinti tik taip:

  • „Ledkalnio viršūnėje esančios priemonės yra aiškiai vizualiai matomos (Neatmetant ir to faktoriaus, kad partneriams tai gali vizualiai įrodyti apie pažangių technologijų naudojimą).
  • „Ledkalnio apačioje, paslėtos po vandeniu“  investicijų sąnaudų  eilutė finansiniame balanse galima aiškiai pamatyti kaip  sąnaudas, o investicijų grąžos, pagal šią sąnaudų eilutę, finansinių rodiklių balanse atskira eilute Jūs nematote,  nes pasiektas efektas yra sudėtinė dalis apskaitomų bendrųjų sąnaudų ar produkto savikainos ( tuo atveju, jei monitoringo sistema neišskiria rezultato toje dalyje investicijų dalyje).
    Beje, finansinėje ataskaitoje nematote ir patiriamų nuostolių (nesutaupytų lėšų), esančių dėl neefektyvaus energetinių resursų naudojimo, kurias būtu galima sutaupyti.

En pasiskiratymasViena iš pagrindinių efektyvaus taupymo priemonių diegimo ir faktinių rezultatų įvertinimui yra esamų energijos suvartojimo pasiskirstymų kontrolė, nustatymas sąlygų, kurios įtakoja energijos  sąnaudų pokyčiams ar padidintiems nuostoliams.

Tikslinga aiškiai (pagal sąrašą) identifikuoti pagrindinius energijos vartotojus. Pagrindinių vartotojų identifikavimas leidžia pradėti analizuoti energijos suvartojimo galimybes nuo didžiausias sąnaudas turinčių vartotojų. Tai leidžia efektyviausiai paskirstyti darbo laiko resursus vykdant energijos vartojimo taupymo programas.

„Energijos vartojimo efektyvumo didinimas“ ar „Energijos taupymas“

Sąvokas „energijos vartojimo efektyvumo didinimas“ ir „energijos taupymas“ galima vartoti kaip sinonimus, nors tarp jų yra esminis skirtumas, kuris skiriasi  energijos taupymo priemonių metodais.

Sistemos „energijos vartojimo efektyvumo didinimas“ reiškia mažinti energijos vartojimą, nemažinant tos sistemos veikimo kokybinių rodiklių, o „energijos taupymas“ gali būti taip pat įgyvendintas mažinant sistemos veikimo rezultatų kokybę (pvz., šilumos taupymas pastate atsisakant komforto sąlygų). Atsižvelgiant į šių dviejų sąvokų apibūdinimą, tik energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra  praktiniu  požiūriu priimtinas energijos taupymo būdas.

Ar naudinga šio puslapio informacija?

Komentarus ir pasiūlymus galima pateikti   tiesiogiai šio tinklalapio administratoriui:  Kontaktams

 Taip pat galima prisijungti prie diskusijų ir informacijos pasidalinimo:

Facebook internetiniame  puslapyje    „Energetiko užrašai“

„Energetiko užrašai“  grupės internetiniame  puslapyje    Grupė „Energetiko užrašai“