Kas yra energetikos vadyba?
Energetikos vadyba – tai veikiantys organizaciniai, techniniai bei elgsenos veiksmai ekonomiškai patikimu būdu minimizuoti energetines sąnaudas, tame tarpe, gamybai skirtos energijos ir minimizuoti pagrindinių bei pagalbinių medžiagų vartojimą.
Energetikos vadyba skiria struktūrinį dėmesį energijos naudojimui su tikslu nepertraukiamai mažinti energijos suvartojimą ir palaikyti pasiektus pagerinimus. Ji garantuoja, kad įmonė ar organizacija nuolat praeitų politikos kūrimo, planavimo, įgyvendinimo ir rezultatų patikrinimo veiksmus remdamasi savo naujai sukurta politika. Toks ciklas leidžia atlikti nuolatinius gerinimus kaip atvaizduota einančiame ratu Demingo cikle.
- Jeigu įmonėje yra įdiegta energetikos vadybos sistema, nurodytais laiko momentais jūs sužymite schemoje energetinius srautus, nustatote tiesiogiai susijusius energetinius aspektus ir imatės atitinkamų veiksmų. Energijos suvartojimo analizė turi būti vykdoma reguliariai, įtraukiant naujausius duomenis ir esant pokyčiams imantis naujų priemonių.
- Netgi jei priemonės veikia gerai, jūs tęsiate ciklo eigą. Tam, kad palaikyti bent esamą lygį, jūs turite reguliariai pravesti patikrinimus užtikrinant, kad viskas funkcionuotų optimaliai ir atliekant reikalingas modifikacijas.
Energetikos vadybos sistemos įgyvendinimas nėra vienintelis siekiamas tikslas. Kur kas svarbesni yra sistemos rezultatai: pastovus dėmesys energijos vartojimui kasdieninėje veikloje. Ar energetikos vadybos sistema veiks priklausys nuo įmonės noro bei pasiryžimo valdyti energijos suvartojimą ir mažinti energetines išlaidas.
.
Šiame grafike pavaizduotas energetinių išlaidų kitimas esant pavieniams energijos taupymo veiksmams, benuolatinės procesų kontrolės ir gerinimo.
.
.Šiame grafike matome, kad esant nuolatiniams gerinimams, mokymams ir motyvacijai, energetinės išlaidos gali būti sėkmingai sumažintos be pakartotinio jų augimo.
.
.Šiame grafike žaliai nuspalvintas plotas nurodo realų ekonominį efektą naudojant nuolatinį dėmesį įrangos darbo efektyvumui ir energijos taupymo procesams.
Įdiegtos energijos vadybos priemonės duos atsakymus klausimus:
- Kaip kinta suvartojimas?
- Kaip kito vartojimas lyginant su praeitais metais, praeitu ketvirčiu, …..?
- Ar nėra nevaldomų vartojimo padidėjimų?
- Kaip kinta gamybos energetiniai kaštai priklausomai nuo gamybos kiekio?
- Koks energetiškai yra efektyviausias gamybos intensyvumas?
- Kaip kinta energetinės sąnaudos gaminant vieną ar kitą produktą?
- Kokia įrenginio naudojimo darbo kultūra?
- Ar faktinės energijos sąnaudos neviršija norminių energijos sąnaudų nustatytų gamybos procesui ir/ar pastatų eksploatacijai
- ( kWh/m2; kWh/DL/m2; kWh/ t (produkcijos); ……….)
- Koks taupymo potencialas?
Šio standarto reikalavimai bei jo realus įgyvendinimas ir pastovus taikymas leidžia:
- Palaikyti sistemingą energijos suvartojimo, produkcijos našumo rodiklių gerinimą
- Mažinti gamybos savikainą, o tuo pačiu didinti įmonės pelningumą;
- Didinti įrangos darbo patikimumą;
- Aktyviai valdyti (planuoti) energijos suvartojimą ir kaštus
- Pagerinti savo įvaizdį klientų, kontroliuojančių institucijų ir partnerių atžvilgiu
- Sustiprinti darbuotojų motyvaciją
- Pasirinkti ir įdiegti tikrai ekonomiškai pagrįstus sprendimus;
- Palaikyti sistemingą energijos vartojimo kultūros gerinimą;
- Šio standarto efektyvumo rezultatą išmatuoti realia finansine išraiška – Eurais.
