Energetikos ministerija (EM) kelia tikslą iki 2030 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių išgauti 7 GW elektros energijos. Praktiškai didžiausią  atsinaujinančių energijos šaltinių dalį sudaro saulės ir vėjo  generavimo sistemos.

Energetikos ministerija  sieks iki 2030 m. 90 proc. elektros pagaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, dar po 20 m. – visą energiją.

Esminė savybė atsinaujinančių išteklių yra tai, kad didžiausias generavimas kai yra atitinkamos oro sąlygos, o ne tada, kai yra poreikis.

Pasekmės:

  • Didės skirstymo tinklo paslaugų kaina dėl poreikių investicijoms į tinklo balansavimo sistemas  ir valdymą
  • Elektros biržos kainų pokyčiai ekstremalės – daugiau laikotarpių kai kaina bus nulinė ar minusinė, daugiau laikotarpių kai kaina bus superdidelė (pagal Litgrid scenarijus pikinė kaina bus 500 ir daugiau  Eur/MWh). Tokias tendencijas galima įžvelgti elektros kainų pokyčiai biržoje (žiūr: grafiką “Vidutinės mėnesinės biržoje kainos”)
  • Pas elektros tiekėjus „fiksuotos kainos “ paslauga kainuos vis daugiau, dėl elektros kainų didėjančių svyravimų, pardavėjai numatys vis didesnį rizikos koeficentą.
  • Didės balansavimo paslaugų rinka ir kaina – t.y. bus mokama premija už įmonių gebėjimą pateikti energiją į tinklą ar sumažinti vartojimą kai to reikia.

Kainas įtakoja ne tik kintanti elektrą generuojančių įrenginių tipų pasikeitimas, bet ir kitos sąlygos ženkliai įtakojančios į kainų pokyčius:

Retai pasitaiko metų, kai visos aplinkybės tampa nepalankios elektros gamybai tuo pačiu metu, tačiau tokie buvo 2021 m., padėtis šiemet pasitaisė tik iš dalies.

Itin nevėjingi metai mažino elektros gamybą vėjo jėgainėse. Mažas kritulių kiekis įtakojo elektros gamybą  Skandinavijos hidroelektrinėse, įprastai užtikrinančiose gausios ir pigios elektros pasiūlą, iš kurių perkame elektros energiją ir Lietuva („NordBalt“ jungtis).

Šiemet (2022 m.) uždarytos ar bus uždarytos  bent kelios branduolinės jėgainės  (trys iš jų Vokietijoje) , taip pat prie pigios Norvegijos elektros buvo prijungta Jungtinė Karalystė, kas padidino kitų šalių poreikį pirkti iš kitų brangesnių gamintojų .

Sumažėjusi gamyba iš atsinaujinačių šaltinių lėmė tai, kad daugiau teko  gaminti energiją  iš iškastinio kuro (dujų, anglies). Tačiau „Gazprom“ šiam šildymo sezonui paliko tuščias savo dujų saugyklas Europoje ir smarkiai sumažino dujų tiekimą į Senojo žemyno dujų rinkas. Tai iki nematytų aukštumų išaugino dujų kainas ir paskatino energijos gamintojus pereiti prie anglies ar naftos, tačiau ir šios žaliavos brango, o jų gausėjantis panaudojimas išaugino ir taršos leidimų kainas.

Kokia bus biržos kaina ateityje tiksliai prognozuoti neįmanoma. Kaina priklauso nuo pasiūlos ir paklausos ir ją įtakoja daugelis veiksnių. Šioje skaičiuolėje, prognozuodami Nord Pool LT biržos kainas, mes remiamės tik praeities kainomis biržoje ir taikome klasikinį SARIMA modelį. Mūsų prognozė pateikiama paveikslėlyje:

Nor pool kainų prognopzė

Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, matosi tendencijos kainos mažėjimui nėra. O elektros tiekimo žiedą atjungus nuo Rusijos ir prisijungus prie Vakarų tiekimo žiedo, labai stipriai padidėja tikimybė, kad elektros energijos kaina ženkliai priartės prie vedančiųjų Europos šalių valstybių.