Vėdinimas

Energijos vartojimo efektyvumo priemonės ŠVOK sistemoms

Energiją taupantis sistemos projektavimas.

Didžiausios energijos vartojimo efektyvumo galimybės yra naujose pramoninėse patalpose esančių ŠVOK sistemų projektavimo etape. Tinkamai įrengdami įrangą ir projektuojant energijos vartojimo efektyvumą į naują įrenginį, įmonės nuo pat pradžių gali sumažinti HVAC sistemų energijos sąnaudas ir eksploatacijos išlaidas. Ši praktika dažnai taupo pinigus ilgą laiką, nes paprastai pigiau įrengti energiją taupančias HVAC įrangą pastatų statyboje, nei vėliau atnaujinti esamą pastatą su energiją taupančia ŠVOK sistema, ypač jei šie atnaujinimai lemia gamybą prastovos.

Eksploatacijos pradžia

Eksploatacijos pradžia – tai procesas, kuriuo tikrinama, ar naujas pastatas veikia taip, kaip numatyta, ir pranešti apie numatomus rezultatus pastato valdymo grupei. Tai paprastai atsitinka, kai naujas pastatas yra paruoštas eksploatavimui. Praktiškai į projektavimo mokesčius neįskaičiuojamos eksploatacijos išlaidos ir dažnai konkuruoja su kita veikla. Todėl paleidimas retai atliekamas tinkamai. Labai svarbu, kad pastatas būtų užsakytas siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti energinio naudingumo ir veiklos tikslai.

Pakartotinas eksploatavimo vertinimas

Pakartotinis eksploatavimo vertinimas apima išsamų esamų įrenginių eksploatacinių savybių ir techninės priežiūros procedūrų įvertinimą, kad būtų galima palyginti su numatytomis ar projektinėmis eksploatacinėmis ir techninės priežiūros procedūromis, siekiant nustatyti problemines sritis, kurios gali trukdyti pastatų energijos vartojimo efektyvumui. Pakartotinis eksploatavimo vertinimas gali būti ekonomiškai efektyvus modernizavimas, kuris gali daugiau sutaupyti nei modernizavimo priemonės kaina. Pavyzdžiui, pakartotinis eksploatavimo vertinimas gali padėti išvengti būtinybės įdiegti naują ar papildomą įrangą, dėl kurios sutaupoma kapitalo investicijų

Rekomenduojama laipsniškai pradėti pakartotinį eksploatavimo vertinimą, kuriame vykdoma eilė strategiškai užsakytų pastatų „derinimo“ strategijų.

Pirmiausia reikia įvertinti:

• vėdinimo įrenginių efektyvumą (ventiliatorių ir šilumokaičių efektyvumas)
• reikalujamus temperatūrinius ir oro kaitos režimus
• vidinius šilumos nuostolius ar pritekėjimus: žmonių apkrovą, apšvietimą, kiti šilumos šaltiniai (technologinė įranga, ….) 
• pastato išorines atitvaras
•  vėdinimo sistemų valdymą
• oro srautų reguliavimą ir  subalansavimą
• energijos stebėsenos ir kontrolės sistemos

Energijos stebėsenos ir kontrolės sistemos. Energijos stebėsenos ir kontrolės sistema palaiko efektyvų ŠVOK sistemų veikimą stebint nustatytų paramerų palaikymą, bei  sistemos energijos suvartojimą. Tokios sistemos nuolat valdo ir optimizuoja energijos suvartojimą, tuo pačiu suteikdamos pastatų inžinieriams ir energetikos vadybininkams vertingą diagnostikos priemonę, skirtą stebėti energijos suvartojimą ir nustatyti galimas HVAC sistemos problemas.

Ne gamybos valandų temperatūros

Esant oriniam šildymui temperatūra palaikoma vėdinimo įrenginių šildymo koloriferio pagalba. Ne darbo metu vėdinimo įrenginys išjungiamas arba dirba minimaliu režimu. Pastatų temperatūros nustatymas nepanaudojimo laikotarpiu, pvz., savaitgaliais ar ne gamybos laikais, gali lemti didelį ŠVOK energijos suvartojimą .

Ortakių sandarumas ir izoliacija

 Kanalų nutekėjimas gali švaistyti didelį energijos kiekį ŠVOK sistemose. Priemonės kanalų nuotėkio mažinimui apima ortakio izoliacijos įrengimą ir reguliarų ortakių patikrinimą bei priežiūrą, įskaitant nuolatinį nuotėkio nustatymą ir remontą. Remiantis Lawrence Berkeley National Laboratory atliktais tyrimais, kanalų nuotėkio taisymas pramoninėse ir komercinėse patalpose gali sumažinti ŠVOK energijos suvartojimą iki 30%

Kintamos oro tūrio sistemos.

Kintamojo oro tūrio sistemos reguliuoja oro srauto į kambarį ar erdvę greitį pagal dabartinius to kambario ar erdvės oro srauto reikalavimus. Todėl kintamos oro tūrio sistemos padeda geriau suderinti ŠVOK apkrovą su šildymo ir aušinimo reikalavimais, o tai sumažina energijos naudojimą.

Reguliuojamo greičio sistemos (RGS)

Reguliuojamas greičio pavaras galima sumontuoti kintamo tūrio oro apdorojimo įrenginiuose, taip pat recirkuliaciniuose ventiliatoriuose, kad tiksliai atitiktų oro srauto ir slėgio reikalavimus. Ventiliatorių sunaudojama energija gali būti žymiai sumažinta, nes jie nuolat neveikia visu greičiu. Reguliuojamo greičio pavaros taip pat gali būti naudojamos aušintuvo siurbliams ir vandens sistemų siurbliams, kad būtų sumažintas energijos suvartojimas pagal sistemos poreikius.

Šilumos rekuperavimo sistemos

Šilumos regeneravimo sistemos sumažina energijos, reikalingos patalpų įsiurbiamam orui šildyti arba vėsinti, panaudojant įrenginio išmetamojo oro šiluminę energiją.

Atliekinės/perteklinės šilumos panaudojimas vėdinimo sistemose

Šilumos regeneravimo sistemos sumontavimas nuo įrenginių, kurios generuoja perteklinę šilumą ir kuri yra išmetama į aplinką.

Ventiliatoriaus keitimas

Pakeitus ventiliatoriaus skriemulių dydį ar formą, galima optimizuoti ventiliatoriaus efektyvumą ir oro srautą, taip sumažinant energijos suvartojimą. Atlikus automobilių pramonės atvejo tyrimą, „Toyota“ gamykla optimizavo ventiliatorių skriemulius vietoj RGS įrengimo ventiliatoriams. „Toyota“ rado geresnius taupymo ir atsipirkimo laikotarpius su skriemulio modifikacija, nei tikėjosi iš RGS

Efektyvūs išmetimo ventiliatoriai.

Išmetamieji ventiliatoriai yra bet kurios ŠVOK sistemos standartiniai komponentai. Mišrios srauto sraigto išmetimo ventiliatoriai yra veiksminga alternatyva tradiciniams išcentriniams išmetimo ventiliatoriams. Mišrios srauto sraigto ventiliatoriai paprastai yra 25% efektyvesni nei išcentriniai ventiliatoriai, todėl jie taip pat gali būti pigesni montuoti ir prižiūrėti. Numatomas šios priemonės atsipirkimo laikotarpis yra maždaug dveji metai

Lubinių ventiliatorių naudojimas

Vėdinimo ventiliatoriai, sumontuoti darbinių plotų lubose, gali padėti išsklaidyti darbo erdvės orą, todėl vasarą geresnis vėsus oras ir šiltas oras žiemą ir tolygesnis temperatūros pasiskirstymas nuo grindų iki lubų. Tokie ventiliatoriai gali padėti sumažinti pastatų šildymo sistemų apkrovą, padėdami „nuleisti“ šiltą orą, kuris patalpų šildymo mėnesiais pakyla iki lubų.

„Yasama Corporation USA“, sojos padažo gamintoja, įdiegė naujus aukšto ploto lubinius ventiliatorius, kad pagerintų oro cirkuliaciją „Salem“, Oregone, 2004 m. gamybos srityje. Tačiau montuotojai nepadarė oro sluoksnio gamybos zonos aukščiose lubose ir nenaudojo šilumos, kuri buvo perduodama proceso įranga. Be to, kad vasarą būtų užtikrintas vėdinimas, kompanija kartu su šešiais 3 AG išmetimo ventiliatoriais valdė šildytuvo ventiliatorius režimu „tik ventiliatorius“, kad pašalintų karštą orą. Nauji lubiniai ventiliatoriai buvo eksploatuojami naudojant tik 1,5 AG variklius, kurie, kaip tikimasi, leis sutaupyti 48 000 kWh elektros energijos ir sutaupyti 2,500 dolerių (FIRE 2005d). Be to, įmonė tikisi sutaupyti didelių kiekių gamtinių dujų šildymo mėnesiais, nes sumažino šildytuvų veikimą.