VĖDINIMO SISTEMOS
Vėdinimo sistemų paskirtis gamybos ir administracinės paskirties pastatuose
Vėdinimo sistemos atlieka svarbų vaidmenį tiek gamybos, tiek administracinės paskirties pastatuose, užtikrindamos šviežio oro tiekimą ir išmetimą, taip pat kontroliuodamos oro kokybę, drėgmę ir temperatūrą. Pagrindinės vėdinimo sistemų paskirtys:
- Oro kokybės užtikrinimas: Vėdinimo sistemos garantuoja, kad patalpose būtų pakankamai šviežio oro, kuris padeda pašalinti užterštas medžiagas, tokius kaip dulkės, chemikalai, CO2 ir kiti teršalai, kurie gali turėti neigiamą poveikį darbuotojų sveikatai ir produktyvumui.
- Drėgmės kontrolė: Vėdinimo sistemos padeda reguliuoti drėgmės lygį, kas yra ypač svarbu gamybos procesuose, kur drėgmė gali paveikti produktų kokybę ir procesų efektyvumą.
- Temperatūros reguliavimas: Vėdinimo sistemos padeda palaikyti komfortišką temperatūrą patalpose, taip užtikrinant darbuotojų gerovę ir efektyvumą.
- Patalpų oro cirkuliacija: Šios sistemos užtikrina oro cirkuliaciją, kad visi patalpos kampai gautų šviežio oro, ir būtų išvengta „mirusio oro“ zonų.
Pagrindiniai vėdinimo sistemų elementai
- Oro tiekimo ir išmetimo įrenginiai: Šie įrenginiai atsakingi už šviežio oro tiekimą į patalpas ir užteršto oro išmetimą.
- Ventiliatoriai: Ventiliatoriai naudojami norint perkelti orą per sistemą. Jie gali būti skirtingų tipų (pvz., centrinių, šoninių) ir gali veikti įvairiais režimais.
- Filtrai: Filtrai užtikrina, kad į patalpas patenkantis oras būtų švarus, pašalindami dulkes, alergenus ir kitus teršalus.
- Šilumos rekuperatoriai: Šie įrenginiai leidžia atgauti šilumą iš išmetamo oro ir panaudoti ją šviežio oro pašildymui, taip padidinant energijos efektyvumą.
- Valdymo sistemos: Modernios vėdinimo sistemos dažnai turi automatizuotas valdymo sistemas, kurios reguliuoja oro srautus, temperatūrą ir drėgmę, reaguodamos į realius poreikius.
Energijos vartojimo efektyvumo ir taupymo galimybės
- Šilumos rekuperacija: Vėdinimo sistemų šilumos rekuperatoriai gali ženkliai sumažinti energijos sąnaudas, atgautą šilumą naudojant šviežiam orui pašildyti. Tai ypač efektyvu žiemos metu.
- Ventiliatorių greičio reguliavimas: Naudojant dažnio keitiklius ventiliatoriams, galima optimizuoti oro srautą pagal realius poreikius. Tai padeda sumažinti energijos sąnaudas, nes ventiliatoriai veikia tik tiek, kiek reikia.
- Oro kokybės jutikliai: Įdiegus oro kokybės jutiklius, galima automatiškai reguliuoti vėdinimo intensyvumą pagal oro užterštumo lygį. Tai užtikrina, kad vėdinimas būtų optimalus ir efektyvus.
- Reguliari priežiūra: Reguliari vėdinimo sistemų priežiūra, įskaitant filtrų keitimą ir ventiliatorių patikrinimą, padeda užtikrinti, kad sistemos veiktų efektyviai ir būtų sumažinti energijos nuostoliai.
- Atsinaujinančių energijos šaltinių integracija: Integruojant saulės energiją ar kitus atsinaujinančius energijos šaltinius, galima sumažinti energijos sąnaudas vėdinimo sistemoms ir prisidėti prie tvarumo tikslų.
- Automatizuotas valdymas: Naudojant pažangias automatizavimo sistemas, galima optimizuoti vėdinimo procesus pagal realius poreikius ir sumažinti energijos sąnaudas.
Išvados
Vėdinimo sistemos yra būtinos tiek gamybos, tiek administracinės paskirties pastatuose, užtikrinančios oro kokybę, drėgmės kontrolę ir temperatūros reguliavimą. Tinkamai valdomos ir prižiūrimos vėdinimo sistemos gali ženkliai padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti veiklos kaštus. Naudojant modernias technologijas ir integruojant atsinaujinančius energijos šaltinius, galima pasiekti tvarumo tikslų ir sumažinti poveikį aplinkai.
Pakartotinas eksploatavimo vertinimas
Pakartotinis eksploatavimo vertinimas apima išsamų esamų įrenginių eksploatacinių savybių ir techninės priežiūros procedūrų įvertinimą, kad būtų galima palyginti su numatytomis ar projektinėmis eksploatacinėmis ir techninės priežiūros procedūromis, siekiant nustatyti problemines sritis, kurios gali trukdyti pastatų energijos vartojimo efektyvumui. Pakartotinis eksploatavimo vertinimas gali būti ekonomiškai efektyvus modernizavimas, kuris gali daugiau sutaupyti nei modernizavimo priemonės kaina. Pavyzdžiui, pakartotinis eksploatavimo vertinimas gali padėti išvengti būtinybės įdiegti naują ar papildomą įrangą, dėl kurios sutaupoma kapitalo investicijų
Rekomenduojama laipsniškai pradėti pakartotinį eksploatavimo vertinimą, kuriame vykdoma eilė strategiškai užsakytų pastatų „derinimo“ strategijų.
Pirmiausia reikia įvertinti:
- vėdinimo įrenginių efektyvumą (ventiliatorių ir šilumokaičių efektyvumas)
- reikalujamus temperatūrinius ir oro kaitos režimus
- vidinius šilumos nuostolius ar pritekėjimus: žmonių apkrovą, apšvietimą, kiti šilumos šaltiniai (technologinė įranga, ….)
- pastato išorines atitvaras
- vėdinimo sistemų valdymą
- oro srautų reguliavimą ir subalansavimą
- energijos stebėsenos ir kontrolės sistemos
Energijos stebėsenos ir kontrolės sistemos. Energijos stebėsenos ir kontrolės sistema palaiko efektyvų ŠVOK sistemų veikimą stebint nustatytų paramerų palaikymą, bei sistemos energijos suvartojimą. Tokios sistemos nuolat valdo ir optimizuoja energijos suvartojimą, tuo pačiu suteikdamos pastatų inžinieriams ir energetikos vadybininkams vertingą diagnostikos priemonę, skirtą stebėti energijos suvartojimą ir nustatyti galimas HVAC sistemos problemas.
Ne gamybos valandų temperatūros
Esant oriniam šildymui temperatūra palaikoma vėdinimo įrenginių šildymo koloriferio pagalba. Ne darbo metu vėdinimo įrenginys išjungiamas arba dirba minimaliu režimu. Pastatų temperatūros nustatymas nepanaudojimo laikotarpiu, pvz., savaitgaliais ar ne gamybos laikais, gali lemti didelį ŠVOK energijos suvartojimą .
Ortakių sandarumas ir izoliacija
Kanalų nutekėjimas gali švaistyti didelį energijos kiekį ŠVOK sistemose. Priemonės kanalų nuotėkio mažinimui apima ortakio izoliacijos įrengimą ir reguliarų ortakių patikrinimą bei priežiūrą, įskaitant nuolatinį nuotėkio nustatymą ir remontą. Remiantis Lawrence Berkeley National Laboratory atliktais tyrimais, kanalų nuotėkio taisymas pramoninėse ir komercinėse patalpose gali sumažinti ŠVOK energijos suvartojimą iki 30%
Reguliuojamo greičio sistemos (RGS)
Reguliuojamas greičio pavaras galima sumontuoti kintamo tūrio oro apdorojimo įrenginiuose, taip pat recirkuliaciniuose ventiliatoriuose, kad tiksliai atitiktų oro srauto ir slėgio reikalavimus. Ventiliatorių sunaudojama energija gali būti žymiai sumažinta, nes jie nuolat neveikia visu greičiu. Reguliuojamo greičio pavaros taip pat gali būti naudojamos aušintuvo siurbliams ir vandens sistemų siurbliams, kad būtų sumažintas energijos suvartojimas pagal sistemos poreikius.
Šilumos rekuperavimo sistemos
Šilumos regeneravimo sistemos sumažina energijos, reikalingos patalpų įsiurbiamam orui šildyti arba vėsinti, panaudojant įrenginio išmetamojo oro šiluminę energiją.
Atliekinės/perteklinės šilumos panaudojimas vėdinimo sistemose
Šilumos regeneravimo sistemos sumontavimas nuo įrenginių, kurios generuoja perteklinę šilumą ir kuri yra išmetama į aplinką.
Ventiliatoriaus keitimas
Pakeitus ventiliatoriaus skriemulių dydį ar formą, galima optimizuoti ventiliatoriaus efektyvumą ir oro srautą, taip sumažinant energijos suvartojimą. Atlikus automobilių pramonės atvejo tyrimą, „Toyota“ gamykla optimizavo ventiliatorių skriemulius vietoj RGS įrengimo ventiliatoriams. „Toyota“ rado geresnius taupymo ir atsipirkimo laikotarpius su skriemulio modifikacija, nei tikėjosi iš RGS
Efektyvūs išmetimo ventiliatoriai.
Išmetamieji ventiliatoriai yra bet kurios ŠVOK sistemos standartiniai komponentai. Mišrios srauto sraigto išmetimo ventiliatoriai yra veiksminga alternatyva tradiciniams išcentriniams išmetimo ventiliatoriams. Mišrios srauto sraigto ventiliatoriai paprastai yra 25% efektyvesni nei išcentriniai ventiliatoriai, todėl jie taip pat gali būti pigesni montuoti ir prižiūrėti. Numatomas šios priemonės atsipirkimo laikotarpis yra maždaug dveji metai
Lubinių ventiliatorių naudojimas
Vėdinimo ventiliatoriai, sumontuoti darbinių plotų lubose, gali padėti išsklaidyti darbo erdvės orą, todėl vasarą geresnis vėsus oras ir šiltas oras žiemą ir tolygesnis temperatūros pasiskirstymas nuo grindų iki lubų. Tokie ventiliatoriai gali padėti sumažinti pastatų šildymo sistemų apkrovą, padėdami „nuleisti“ šiltą orą, kuris patalpų šildymo mėnesiais pakyla iki lubų.