Taupymas transporte

PROFILAKTINĖS TECHNINĖS APŽIŪROS SVARBA

Laiku atliekant profilaktinės techninės priežiūros darbus pasiekiama tokių privalumų:

• Saugumas. Tiek automobilis, tiek bet koks kitas įrenginys, jei jis yra tvarkingas, užtikrina saugias darbo sąlygas ir jo naudotojui, ir aplinkai.
• Mažiau gedimų. Mažėja netikėtų gedimų skaičius ir atitinkamai prastovų trukmė, dėl ko didėja naudojamų įrenginių (automobilių) efektyvumas.
• Ilgėja naudotų įrenginių (automobilių) pardavimo vertė. Tai gali patvirtinti turima serviso knygelė.
• Didėja įrenginių (automobilių) patikimumas
• Ekonomiškumas. Tvarkingo automobilio mažesnės degalų sąnaudos. Laiku pakeitus sugedusią automobilio detalę nutraukiama gedimo grandinė, t.y. nebegadinamos kitos automobilio detalės ir taip sutaupoma lėšų, nes vėliau nereikės keisti papildomai sugadintų detalių. Todėl šiuo atveju labai svarbi laiku atliekama automobilių patikra.
• Ekologiškumas. Mažiau degalų sunaudojantis automobilis savaime yra ekologiškesnis. Jei iš įvairių automobilio agregatų nesisunkia alyva ir nelaša ant žemės – toks automobilis yra ekologiškesnis. Jei automobilis techniškai tvarkingas, jo išmetami deginiai mažiau kenksmingi.
• Komfortiškumas. Kai nesklinda triukšmas ir įvairūs bildesiai iš automobilio sistemų, toks automobilis savaime tampa komfortiškesnis.

TRANSPORTO PRIEMONIŲ PERIODINIS APTARNAVIMAS

Visų automobilių gamintojų techninės priežiūros veiksmų atlikimo momentas yra apibrėžiamas dviem sąlygomis:

• Automobilio nuvažiuotu atstumu;
• Kalendoriniu laikotarpiu.

Numatytas atstumas gali būti fiksuojamas pvz. kas 15 000, 20 000 ar 30 000 km lengvajam automobiliui, ir pvz. kas 100 000 km sunkvežimiui, vilkikui. Tačiau šie reikalavimai  nustatomi automobiliui eksploatuojant normaliomis sąlygomis. Esant sunkioms eksploatavimo sąlygoms, ši rida gali sutrumpėti iki 2 kartų.

Sunkiomis sąlygomis laikoma šios eksploatavimo sąlygos:

• Dažnas važiavimas trumpais atstumais (mažiau kaip 10 km), ypač miesto sąlygomis ir šaltuoju metų laikotarpiu.
• Automobilio eksploatacija dulkėtose vietovėse
• Dažnas priekabos vilkimas
• Dažnos eismo spūstys karštu oru

Populiarėja sistemos, kurios pačios nustato, kada ir kokius reikia atlikti techninės priežiūros darbus, pvz. kada reikia keisti variklio alyvą, stabdžių trinkeles ar kt. Tai kintamos ridos techninė priežiūra. Automobiliai, turintys šias sistemas, gali nuvažiuoti vieną atstumą važinėdami užmiestyje tolimais atstumais , ir kitą , kai yra naudojamai miesto sąlygomis. Tokia sistemas, pavyzdžiui, turi „ Mersedez Benz“ automobiliai (ASSYS Plus sistema), Volkswagen koncerno automobiliai

Vairuotojo veiksmai prieš kelionę

Pasiruošimo ir patikros veiksmai aptariami bendrai, nes jie neatsiejami vieni nuo kitų.

Tai veiksmai, kurie atliekami tam, kad būtų įsitikinta, ar automobilio techninė būklė pakankamai gera, kad būtų galima važiuoti.

Saugaus ir tausojančio aplinką vairavimo sumetimais svarbu, kad vairuotojas būtų susipažinęs su įvairių valdymo įtaisų funkcijomis, transporto priemonės dalimis, kontrolinėmis lemputėmis, matuokliais, skaitikliais, jungikliais ir t. t. bei žinotų, kur juos rasti.

Pasiruošimo ir patikros veiksmai skirstomi į:

• transporto priemonės išorės tikrinimą;
• transporto priemonės vidaus tikrinimą.

Svarbu, kad vairuotojas turėtų tam tikrų įgūdžių, būtinų minėtiems veiksmams atlikti. Saugus ir aplinką tausojantis važiavimas prasideda nuo kelionės planavimo ir pasirengimo jai.

1. Transporto priemonės išorės tikrinimas:
   1. Įšorės apžiūra:
      1. Ar transporto priemonės apačioje nėra kokių nors skysčių nutekėjimo žymių arba kitų kliūčių.
      2. Kėbulas, langai ir langų valytuvai.
      3. Apšvietimas (priekiniai, galiniai bei stabdžių žibintai, posūkio rodikliai ir atšvaitai).
      4. Variklio dangtis ir bagažinė (ar gerai uždaryti).
      5. Langai ir veidrodėliai (ar švarūs).
      6. Padangos (protektorius ir slėgis, ventiliai).

2. Variklio skyrius:

1. Alyvos lygis.
   1. Stabdžių skysčio lygis.
   2. Aušinimo skysčio lygis.
   3. Langų plovimo skystis (žiemą neužšąlantis).

3. Atsarginis ratas, kėliklis (jei turi būti, koks jo slėgis ir kur jis yra).

4. Pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė ir gesintuvas

1. Avarinio sustojimo ženklas.
2. Ryškiaspalvė šviesą atspindinti liemenė.
3. Gesintuvas

5. Transporto priemonės vidaus tikrinimas:

1. Saugumo sumetimais svarbios kontrolinės lemputės.
2. Matuokliai (degalų, variklio temperatūros ir pan.).
3. Ar tinkamai veikia:

1. langų valytuvai;
2. galinio lango šildymas, priekinio ir šoninių langų apipūtimas;
3. vėdinimas, šildymas;
4. stabdžiai (ar pakankamas pedalo slėgis).

6. Ar tinkamai sureguliuota:

1. vairuotojo sėdynė;
2. galvos atrama;
3. saugos diržas;
4. veidrodėliai.
5. Prieš paleidžiant variklį, patikrinama, ar keleiviai užsisegę saugos diržus, ar visos durys gerai uždarytos, ar nėra nepritvirtintų daiktų.

KURO NORMŲ NUSTATYMO AKTUALUMAS

Priklausomai nuo eksploatavimo sąlygų, kuro suvartojimas gali ženkliai kisti. Todėl nesant priimtos metodikos kontroliuoti kuro suvartojimo, nėra galimybės nustatyti viršnorminius suvartojimus.

Rekomendacinė susisiekimo ministro įsakymu nustatyta automobilių kuro normų nustatymo metodika buvo panaikinta. Todėl tenka vadovautis tik gamintojų rekomendacijomis.

Nežiūrint į tai, jei nėra automobilių gamintojų pateiktų kuro normų pataisos koeficientų skaičiavimo metodikos, rekomenduotina prisilaikyti šių normų skaičiavimo.

Kuro normų įvertinimas pagal eksploatcines sąlygas ir jų lyginamasis vertinimas leidžia:

1. Numatyti (planuoti) kuro sąnaudas transportavimui pagal realias eksploatvimo sąlygas
2. Esant ženkliam kuro sunaudojimui virš skaičiuotinos kuro normos įvertinti galimas priežastis ir jas pašalinti.
3. Pagal kuro faktinį suvartojimą ir norminio kuro duomenų palyginimą galima atlikti vertinimą ne tik transporto techninės būklės ar nusidėvėjimą, bet ir vairuotojo sugebėjimus ekonomiškai vykdyti krovinių pervežimus.

KONSTRUKCINĖS IR EKSPLOATACINĖS SAVYBĖS ĮTAKOJANČIOS DEGALŲ SĄNAUDAS

Konstrukcinės savybės, turinčios įtaką degalų sąnaudoms:

1. automobilio masė;
2. kėbulo forma;
3. pavarų dėžės perdavimo skaičių intervalai;
4. naudojamų padangų tipas;
5. suspaudimo laipsnis;
6. degalų tiekimo nutraukimas, stabdant varikliu;
7. tuščiosios eigos sūkių dažnio reguliavimas;
8. cilindrų išjungimas;
9. stabdymo energijos akumuliavimas;
10. naujų konstrukcijų variklių, pažangių technologijų panaudojimas

Eksploatacinės savybės, turinčios įtaką degalų sąnaudoms:

1. mažas suspaudimo slėgis (pvz. sudilę stūmoklių žiedai);
2. blogas vožtuvų tarpelis;
3. blogai sureguliuotas karbiuratorius arba blogai veikianti degalų įpurškimo sistema (padidėja iki 20%);
4. blogai nustatytas uždegimo momentas arba sugedęs uždegimo momento reguliatorius (padidėja iki 60–80%);
5. neveikia nors viena uždegimo žvakė (padidėja iki 25–35%);
6. užterštas oro filtras (susidaro riebus degusis mišinys);
7. sugedęs termostatas – per žema variklio temperatūra (padidėja iki 15%);
8. degalų kokybė;
9. variklinės ir transmisinės alyvos – jų kokybė, tepimo savybės
10. per mažas oro slėgis padangose (padidėja iki 20%).

Eksploatavimo sąlygų pataisos koeficientai

Eksploatavimo sąlygos vertinamos pagal pataisos koeficientus.

Degalų sąnaudų normos didinamos:

• – dirbant žiemą, kai vidutinė paros temperatūra 3 paras iš eilės nukrenta žemiau kaip 5oC,– iki 10 %;
• – darbas, kurio metu būtina dažnai sustoti (vidutiniškai daugiau kaip vienas sustojimas 1 km ridos) – iki 10 %;
• – darbas, kurio metu yra būtini maži greičiai (iki 20 km/h) – iki10 %;
• – pradedant eksploatuoti naujus arba po kapitalinio remonto automobilius iki 1000 km ridos – iki 10 %;
• – darbas karjeruose, atliekant žemės ūkio arba miško vežimo darbus – iki 20 %;
• – mokomasis važiavimas – iki 20 %;
• – važiavimas užpustytais keliais – iki 20 %;
• – važiavimas kalnuotais keliais, kai aukštis virš jūros lygio:
  1.  -nuo 500 iki 1500 m – iki 5 %;
  2. -nuo 1501 iki 2000 m – iki 10 %;
  3. -nuo 2001 iki 3000 m – iki 15 %;
  4. -daugiau kaip 3000 m – iki 20 %;
• – dirbant miestuose, kuriuose gyventojų skaičius yra didesnis kaip 100 000 – iki 10%.

Degalų sąnaudų normos mažinamos:

• – dirbant užmiestyje geros kokybės keliuose – iki 15 %;
• – eksploatuojant užsakomuosius bei žinybinius autobusus, kurių darbas nesusijęs su nuolatiniais maršrutais – iki 10 %.

REKOMENDACIJOS EFEKTYVIAI AUTOMOBILIŲ EKSPLOATACIJAI IR KURO SUVARTOJIMUI

1. Vairuotojo važiavimo stilius ir eismo sąlygos, turinčios įtaką degalų sąnaudoms

   1. vidutinis važiavimo greitis – įsibėgėjama lėtai, važiuojama tolygiai, vengiama važiuoti maksimalia galia, važiuojama greičiu, mažiausiai 20– 25% mažesniu už maksimalų;
   2. tinkamas pavarų pasirinkimas – kai tik galima važiuojama aukštesne pavara;
   3. tinkamas stabdžių naudojimas – vengiama nebūtinų staigių stabdymų, prieš šviesoforą leidžiama automobiliui riedėti iš inercijos;
   4. prisitaikymas prie kelio profilio – važiuojant į pakalnę, išjungiama pavara;
   5. eismo organizavimas, ypač miestuose ir gyvenvietėse;
   6. eismo intensyvumas.

7. Padangų įtaka:

Padangų dydis taip pat turi įtakos jūsų automobilio kuro sąnaudoms:

• Jei padangos per aukštos, lyginant su nurodytomis gamintojo, spidometras netiksliai fiksuoja greitį ir nuvažiuotus kilometrus, dėl to 3–12 proc. kuro sąnaudos būna didesnės už realiąsias.
• Jei slėgis padangose bus didesnis – padangų pasipriešinimas riedėjimui mažės, kartu mažės ir sąnaudos. Jei slėgis mažesnis – atvirkščiai. Dėl pernelyg žemo slėgio sąnaudos gali išaugti labai pastebimai. Šiaip žiemą padangų pernelyg prisipūsti nerekomenduojama, nes „kietėja“ mašina ir padangų vidurys išdyla greičiau nei kraštai. Tuo labiau reiktų vengti nepakankamai pripūstų padangų. Tokiu atveju daug labiau dyla jų kraštai ir degalų sąnaudos didėja.
• Kuro sąnaudų priklausomybė ir nuo padangos pločio. Kuo padanga platesnė, palyginti su nurodoma gamintojo, tuo daugiau naudojama degalų jai sukti. Kiekvienas papildomas pločio centimetras prie sąnaudų prideda apie 2 proc. degalų.
• Padangų gumos kietumas ir pasipriešinimo riedėjimui koeficientas taip pat smarkiai veikia degalų sąnaudas. Daugumos gamintojų jis yra 1,0–1,1. Ypač geros padangos teturi 0,93–0,97 pasipriešinimo koeficientą.
• Restauruotų padangų jis būna gerokai didesnis, dėl šios priežasties (minkštumo) jos ir daug greičiau sudyla.
• Netaisyklingas ratų suvedimas irgi gali padidinti sąnaudas iki labai pastebimų dydžių.

8. Tuščio variklio darbas, šildant jį patį ir saloną, taip pat nepadeda sutaupyti degalų. Padidėja sąnaudos.

9. Nemažai kuro tuščiai išdeginama kuriant automobilį, todėl kaitinimo žvakių, kuro ir oro filtrų būklė turi didelę reikšmę. Degalų filtro užterštumas turi įtakos ir siurblio bei purkštukų darbui, kuris taip pat lemia sąnaudas. Vairuotojas šiuo atveju nelabai gali atlikti šių įrenginių patikrą, bet gali diagnozuoti šias priežastis: pvz. „Vairuotojas gali pastebėti dūmingumą, kurio anksčiau nebuvo“

10. Jei žiemą važinėjama trumpais atstumais, neverta stebėtis, kad sąnaudos išauga iki 1,5 karto. Tai nutinka dėl nespėjusių įšilti ir sukuriančių papildomą nemažą pasipriešinimą visuose mechanizmuose esančių tepalų bei užvesti varikliui išnaudotų degalų. Šilumai, taip pat ir degalams taupyti iš dalies ar visiškai uždengiamas aušinimo radiatorius.

11. Norint mieste taupiai važiuoti svarbiausia yra palaikyti kuo artimesnį vidutiniam važiavimo greitį.

12. Reikia vengti tiek staigiai stabdyti, tiek staigiai įsibėgėti, nes staigus akceleratoriaus paspaudimas iš variklio pareikalauja visos jo galios, kuriai sugeneruoti kuras naudojamas dideliais kiekiais. Patyrę vairuotojai žino, kad daug degalų be reikalo išdeginama pasirinkus netinkamą važiavimo maršrutą ar greitį.

13. Žiemą automobilyje stenkitės nevežioti nereikalingų ir vietą užimančių daiktų. Pakrautas automobilis gal pagerintų padangų sukibimą su kelio danga, tačiau taupyti tikrai nepadėtų. Didesnis svoris didina ir degalų suvartojimą.

14. Jei turite galimybę – nuvalykite sniego sankaupas ar ledą nuo automobilio. Šitaip palengvinsite savo transporto priemonę ir nereikės jungti langų šildytuvo. Nes pastarasis veikdamas ilgą laiką prisideda prie kuro švaistymo.

15. Neapkraukite šalto variklio, ypač žiemą. Paleidę variklį, leiskite jam padirbėti tuščiosios eigos sūkiais tam, kad alyva geriau pasklistų po visus svarbesnius tepimo taškus, pvz., į alkūninio veleno atraminius ir švaistiklinius guolius. Staigus pajudėjimas lemia didesnį paviršių dilimą. Tvarkingame variklyje, naudojant visiems sezonams tinkamą, sintetinę alyvą, ji po visus tepimo taškus pasklinda jau po 10 sek., tačiau šis laikotarpis gali prasitęsti iki 1 min., priklausomai nuo variklio būklės, naudojamos alyvos, aplinkos temperatūros ir pan.

16. Trumpam sustodami neišjunkite variklio. Paleidžiant vis iš naujo variklis daugiau susidėvės, nei dirbdamas tuščiosios eigos sūkiais, be to, paleidimo metu maitinimo sistema į degimo kamerą tiekia riebesnį mišinį – ką tik paleidus variklį, alkūninio veleno sūkiai didesni ir tik po kelių sekundžių jie sumažėja iki normalių tuščiosios eigos sūkių.

17. Didelę įtaką šilumai salone ir sąnaudoms turi sugedęs (neužsidarantis ar per anksti atsidarantis) termostatas.

18. Jei smarkiai sninga, geriau važiuokite iš paskos kitam automobiliui, tuomet pirmasis automobilis gaus visą pasipriešinimo jėgą. Sningant automobiliui sunkiau važiuoti dėl pasipriešinimo ir jis priverstas sunaudoti daugiau degalų.