Geologinėje Žemės istorijoje klimatas keitėsi dėl natūralių procesų: planetos orbitos parametrų kaitos, atmosferos sudėties pokyčių, tektoninių plokščių dreifo, Saulės aktyvumo ciklų, ugnikalnių išsiveržimų. Paskutinius 200 metų fiksuojami klimato pokyčiai išsiskiria tuo, kad pagrindinė kaitos priežastis – žmonių veikla.
Žmogus nuo industrializacijos pradžios pradėjo keisti atmosferos cheminę sudėtį ir taip sustiprino šiltnamio efektą Žemės atmosferoje. Įvairios dujos, kurias išmeta transportas, pramonė, žemės ūkis, kaupiasi atmosferoje. Atmosferoje susikaupusios antropogeninės dujos praleidžia Saulės spindulius, tačiau sulaiko šilumą, sklindančią nuo Žemės paviršiaus. Natūraliomis sąlygomis ši šiluma būtų išspinduliuota į kosmosą. Šiltnamio dujų gausėjimą lėmė neapgalvoti žmonijos veiksmai: miškų kirtimas, urbanizacija, ekstensyvi ir intensyvi žemės ūkio plėtra. Naikinant miškus ir keičiant Žemės paviršių sutrinka deguonies ir anglies dioksido pusiausvyra atmosferoje, keičiasi Žemės albedas. Dėl nuolatinio pramonės, žemės ūkio ir transporto augimo į atmosferą išmetama vis daugiau ir daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Kuo didesnė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentracija atmosferoje, tuo didesnę energijos dalį sugeria atmosfera. Tuomet ši energija šildo atmosferą; panašiai kaip šiltnamyje. Ilgainiui šiltesnė atmosfera keičia Žemės klimatą.
Didžiausią išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalį sudaro anglies dioksidas (CO2) – apie 80 % viso ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, – mažiau išmetama metano (CH4) (11 %), azoto suboksido (N2O) (6 %) ir fluorintų dujų (3 %).
Lietuvoje oro temperatūros stebėjimų pradžia Vilniuje siekia 1770 m. Daugiau nei 240 metų trunkantys matavimai leidžia įvertinti natūralius ir žmogaus veiklos sukeltus klimato svyravimus. Labai ryškų vidutinės metinės temperatūros kilimą galima stebėti per pastaruosius 30 metų.
Lyginant su XX a. pradžia Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo 0,7–0,9 °C. Nors Lietuva yra perteklinio drėkinimo zonoje, vis dažniau kartojasi vasaros sausros (1992, 1994, 2002, 2006). Kritulių kiekis Lietuvos teritorijoje keičiasi nevienodai – vienur kritulių mažėja, kitur didėja (tačiau šie pokyčiai nėra labai dideli). Galima pastebėti tendenciją, kad Lietuvoje didėja kritulių kiekis šaltuoju metu laiku ir mažėja šiltuoju. Vis didesnę dalį šaltojo laikotarpio kritulių sudaro skystieji krituliai.
Lietuvoje, Vilniaus Universitete, klimato kaitos tyrimuose ir prognozėse naudoti COSMO–CLM ir HadCM3 ir ECHAM5 klimato modelių išvesties duomenys. Remiantis modeliavimo rezultatais, prognozuojama, kad vidutinė maksimali ir minimali oro temperatūra XXI amžiuje Lietuvoje augs. Didžiausi pokyčiai numatomi šaltuoju metų laiku. Vilniuje vidutinė maksimali ir vidutinė minimali oro temperatūra iki 2100 m. gali pakilti 4 °C (2 pav.), o atskirais mėnesiais 7 °C.
KLIMATO KAITOS ĮTAKA PASAULIO EKONOMIKAI
Klimato kaitos padariniai: spartus vandenyno lygio kilimas, vegetacijos kaita, sausrų intensyvėjimas, kritulių kiekio pasikeitimas, dažnesni upių potvyniai. Taip pat fiksuojama daugiau ekstremalių reiškinių – tropinių ciklonų, viesulų, liūčių, speigų, karščio bangų ir t. t.
Karščio bangos, sausros, potvyniai, gaisrai ir taifūnai: klimato kaitos sukelti ekstremalūs orų reiškiniai 2019 metais smogė kiekvienam žemynui, milijonus žmonių privertė palikti namus ir pridarė milijardinių nuostolių.
Su klimato kaita susiję ekstremalūs orai šiais metais kainavo daugiau nei 107,4 milijardus svarų sterlingų, pražudė 4572 žmones ir šimtus tūkstančių gyventojų privertė palikti savo namus, praneša dailymail.co.uk.
Penkiolika destruktyviausių atvejų, kurių kiekvienas pridarė nuostolių už daugiau nei 760 milijonų svarų, buvo identifikuoti „Christian Aid“ ataskaitoje.
Penkiolika ekstremaliausių klimato kaitos paskatintų orų reiškinių, įvykusių per 2019 metus:
Sausis: Argentina ir Urugvajus, potvyniai – 1,92 milijardai svarų nuostolių, penki žuvę;
Sausis–vasaris: Australija, potvyniai – 1,46 milijardai svarų nuostolių, trys žuvę;
Kovas: Europa, audra „Eberhard“ – 769 milijonai – 1,3milijardai svarų nuostolių , keturi žuvę;
Kovas: Pietinė Afrika, ciklonas „Idai“ – 1,53 milijardai svarų nuostolių, 1300 žuvusiųjų;
Kovas–birželis: JAV vidurio vakarai, pietūs, potvyniai – 9,61 milijardai svarų nuostolių, trys žuvę;
Kovas–balandis: Iranas, Potvyniai – 6,38 milijardai svarų nuostolių, 78 žuvę;
Gegužė: Indija ir Bangladešas, ciklonas „Fani“ – 6,2 milijardai svarų nuostolių, 89 žuvusieji;
Birželis–rugpjūtis: Kinija, potvyniai – 6,2 milijardai svarų nuostolių, 300 žuvusių;
Birželis–spalis: Šiaurinė Indija, potvyniai – 7,69 milijardai svarų nuostolių, 1900 žuvusiųjų;
Rugpjūtis: Kinija, taifūnas „Lekima“ – 7,69 milijardai svarų nuostolių, 101 žuvusieji;
Rugsėjis–spalis: Japonija, taifūnai „Faxai“ – 3,8–6,9 milijardai svarų nuostolių, 3 žuvusieji ir „Hagibis“ – 11,5 milijardai svarų nuostolių, 98 žuvę;
Rugsėjis: Šiaurės Amerika, uraganas „Dorian“ – 8,77 milijardai svarų nuostolių, 673 žuvę;
Rugsėjis: Ispanija, potvyniai – 1,84 milijardai svarų nuostolių, septyni žuvę;
Rugsėjis: Teksasas, JAV, audra „Imelda“ – 6,2 milijardai svarų nuostolių, penki žuvusieji;
Spalis–lapkritis: Kalifornija, JAV, gaisrai – 193,2 milijardai svarų nuostolių, trys žuvę.
JTBKKK ĮSIPAREIGOJIMAI
Siekdamos užkirsti kelią skaudžiausiems klimato kaitos padariniams, Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) pasirašiusios šalys susitarė riboti vidutinės pasaulinės paviršiaus temperatūros didėjimą, kad jis, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, neviršytų 2 °C. Kad šis tikslas būtų pasiektas, pasaulinis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turėtų kuo greičiau pasiekti aukščiausią lygį ir po to staigiai mažėti. Siekiant iki šio amžiaus pabaigos neutralizuoti anglies dioksido poveikį, pasaulinis išmetamų teršalų kiekis iki 2050 m., palyginti su 1990 m. lygiu, turėtų būti sumažintas 50 proc. ES pritaria JTBKKK tikslui ir siekia, kad iki 2050 m. jos išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų sumažintas 80–95 proc. (palyginti su 1990 m. lygiu). Nustatant šiuos aukštus išmetamų teršalų kiekio mažinimo tikslus, atsižvelgiama ir į ne tokius griežtus besivystančioms šalims keliamus taršos mažinimo reikalavimus.
Kad įgyvendintų savo įsipareigojimus pagal Kioto protokolą ir Paryžiaus susitarimą, ES pati nustatė įvairius tikslus, kuriais siekiama sušvelninti klimato kaitą. Šie tikslai yra susiję su tiesioginiu, kiekybiškai išreikštu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimu, taip pat apima konkrečius tikslus, susijusius su atsinaujinančiosios energijos gamyba ir didesniu energijos vartojimo efektyvumu.
ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo veiklos tikslai ir bendrieji tikslai :
Iki 2020 m.:
– išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 20 % (lyginant su 1990 m. lygiais);
– pasiekti, kad atsinaujinančioji energija sudarytų 20 % galutinio energijos suvartojimo;
– orientacinis tikslas padidinti energijos vartojimo efektyvumą 20 % atsižvelgiant į būsimo energijos suvartojimo prognozes.
Iki 2030 m.:
– išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 % (lyginant su 1990 m. lygiais);
– pasiekti, kad atsinaujinančioji energija sudarytų bent 27 % galutinio energijos suvartojimo, ES lygmeniu – privalomai;
– orientacinis tikslas padidinti energijos vartojimo efektyvumą bent 27 % atsižvelgiant į būsimo energijos suvartojimo prognozes, kuris 2020 m. bus peržiūrėtas turint omenyje 30 % ES tikslą.
Iki 2050 m.:
- ES ketina 80–95 % sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m. lygiais.
Ar naudinga šio puslapio informacija?
Komentarus ir pasiūlymus galima pateikti tiesiogiai šio tinklalapio administratoriui: Kontaktams
Taip pat galima prisijungti prie diskusijų ir informacijos pasidalinimo:
Facebook internetiniame puslapyje „Energetiko užrašai“
„Energetiko užrašai“ grupės internetiniame puslapyje Grupė „Energetiko užrašai“