Verslo aplinka

Įmonės ir verslo aplinkos

Įmonės aplinka siaurąja prasme reikėtų laikyti tą vietovę, kur yra pati įmonė. Įmonė palaiko ryšius su keletu, keliolika, keliasdešimt ar net keliais šimtais asmenų, įmonių bei organizacijų. Tų grupių interesai yra skirtingi, kartais sutampantys, kartais prieštaringi. Įmonė gali veikti sėkmingai tik tada, kai pasiekiama interesų pusiausvyra tarp įmonės ir jos partnerių.

Verslo aplinkos supratimas: suprasti kas ir kaip įtakoja verslo aplinką, koks verslo aplinkos poveikis įmonės veiklai, jos gyvavimui. Suprasti kokios tendencijos, kas vyksta rinkoje. Verslas kaip suprantame neatsiejamas nuo aplinkos. Visa verslo veikla, sėkmė ar nesėkmė, vienoki ar kitokie veiksmai priklauso nuo aplinkos.

Visų pirma, verslo aplinkos vertinimas svarbus tuo, jog suteikia galimybę laiku identifikuoti galimybes bei tokiu būdu įgauti pranašumą prieš konkurentus. Verslo aplinka gali suteikti daug galimybių įmonėms, siekiančioms pagerinti savo veiklos rezultatus. Įmonės, anksti pastebėjusios ir tinkamai išnaudojusios galimybes, įgauna realią galimybę tapti rinkos lyderėmis. Reikia pastebėti, kad aplinkos pokyčiai, lygiai taip pat gali tapti ne galimybėmis, bet ir grėsmėmis įmonės veiklai. Aplinkos veiksnių supratimas ir savalaikis identifikavimas sudaro galimybę įmonėms iš anksto atpažinti kokybinę informaciją, kurią galima panaudoti ruošiantis susidūrimui su galimais iššūkiais.

Kaip dar vieną priežastį, kodėl svarbu yra nuolat stebėti ir vertinti aplinką, pateikti galima tai, jog be komunikacijos su aplinka įmonė negautų jai reikalingų resursų ir neturėtų kur realizuoti savo produkcijos. Verslo santykis su aplinka yra abipusiai mainai, kur verslas iš aplinkos gauna jam reikalingas žaliavas veiklos tęstinumui užtikrinti: įrankius, įrangas, finansus, žmogiškuosius išteklius ir t. t. Vėliau, kai pasinaudojus šiais resursais sukuriama produkcija, vėliau ji realizuojama toje pačioje aplinkoje. Todėl galima teigti, jog aplinkos vertinimas reikalingas žaliavoms ir rinkai, kurioje bus realizuojamas galutinis produktas, užsitikrinti.

Verslo aplinka yra labai dinamiška. Tokia aplinka reikalauja nuolatinio stebėjimo ir vertinimo, nes praleidus svarbią informaciją, įmonė netenka galimybės laiku pastebėti pokyčių, pvz., naujų technologijų atsiradimo, klientų poreikių pokyčių, tarptautinės konkurencijos augimo ir pan. Operatyvus tokių situacijų stebėjimas ir valdymas yra būtina sąlyga verslui, norint užsitikrinti konkurencingą poziciją rinkoje.

Ekonominę verslo aplinką, sudaro veiksnių, apimančių bendrąsias ekonomikos sritis, visuma, daranti tam tikrą poveikį verslui.

Rodiklių išskyrimas pateikiamas paveiksle.

Ekonominės sistemos pagrindiniai tikslai yra trys:

•  ekonominis augimas,kurį galima išmatuoti BVP augimo tempais;
• kainų stabilumas, kurį išmatuoti galima infliacijos ir vartotojų kainos indekso rodikliais.
• visiškas užimtumas, kurį matuoti galima pagal nedarbo lygį šalyje.

Ekonominis augimas

Ekonominis augimas yra siekiamybė tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus. Valstybinės institucijos ekonominio augimo siekia per stabilų ir ilgalaikį neinfliacinį augimo lygį, kurį, pageidautina, lemtų eksporto augimas . Tokį augimą paprastai rodo kasmetinis realių nacionalinių pajamų arba bendrojo vidaus produkto padidėjimas. Kad būtų eliminuotas gyventojų skaičiaus pokyčio faktorius, augimo tempai dažniausiai išreiškiami pagal realias nacionalines pajamas vienam gyventojui. Pageidaujamą augimo lygį yra pakankamai sudėtinga įvertinti siaurąja prasme. Tačiau plačiąja prasme – galima daryti prielaidą, jog vyriausybės iš esmės norėtų, kad nuolatinis realusis augimas siektų 3 – 4 proc. / žmogui, kad augimo tempai būtų spartesni nei pagrindinių konkurentų, o pats augimas būtų grindžiamas investicijomis į aukštąsias technologijas ir didėjantį eksporto augimą, o ne per ne lyg didelėmis viešojo sektoriaus išlaidomis.

Užimtumas

Visiško užimtumo terminas turi tik teorinę pusę, nes praktikoje pasiekti visiško užimtumo, kas reiškia – visos turimos darbo jėgos ir kapitalo panaudojimą – neįmanoma. Dėl įvairių priežasčių (ciklinio, tekamojo, struktūrinio nedarbo) daugelyje išsivysčiusių valstybių priimta laikyti, jog visiškas užimtumas laikomas „norma“, kuomet nedarbas šalyje svyruoja apie 4–5 proc. Kaip ir buvo minėta, daugelyje demokratinių valstybių visiškas užimtumas neturi tiesioginės prasmės – t.y. nesiekia, jog būtų panaudota visas turimas darbo jėgos potencialas. Tikslas nedarbui mažinimui dažniausiai yra įgyvendinamas per naujų darbo vietų kūrimą ir išlaikymą, bei įgūdžių, atitinkančių rinkos poreikius – kūrimą ir skatinimą.

Mokėjimų balansas

Mokėjimų balansas,   – kitaip tariant, šalies eksporto ir importo santykis. Kaip ir buvo minėta anksčiau – siekiamybė, lemianti ekonomikos augimą – yra eksporto didinimas. Verslo sektoriui eksporto ir importo rodikliai ir jų stebėsena ir vertinimas reikalingi siekiant ne tik numatyti ekonominių ciklų dėsningumą, bet ir laiku sureaguoti į besikeičiančius rinkos dėsnius, konkurentų veiksmus. Štai importo padidėjimas, kuomet kalbama apie panašių prekių grupę, verslui gali sukelti konkurenciją, neigiamai veikti jų produkcijos kainas arba apskritai gali išstumti iš rinkos. Tuo tarpu eksporto didėjimas, kai kalbama apie panašią prekių grupę, kuomet gamybos mastai išlieka tokie patys – gali reikšti rinkos „atlaisvėjimą“ ir konkurentų pasitraukimą į užsienio rinkas. Žinoma, jeigu konkurentai didina eksporto mastus kartu didindami gamybos apimtis – iškyla potenciali grėsmė, nes konkurentai daugiau gamindami gali įgauti masto ekonomijos efektą, kuomet tą pačią prekę galėtų gaminti kur kas mažesniais kaštais ir tokiu būdu gali sumažinti rinkos kainą.

Valstybės skola

Valstybės skola –  Lietuvos valstybės skolos įstatyme valstybės skola yra įvardijama kaip vidaus ir išorės skolų suma. Jei valstybė per ataskaitinį laikotarpį surenka mokesčių į biudžetą daugiau nei išleidžia, tokiu atveju perteklių ji gali skirti skolų grąžinimui. Kitu atveju, jei biudžetas deficitinis, t.y. gautos įplaukos yra mažesnės nei išlaidos – valstybei tenka skirtumą kompensuoti skolinantis. Verslui tai itin aktualu, kadangi esant deficitiniam biudžetui, tikėtina, jog vyriausybės imsis fiskalinių priemonių ir pvz. gali kelti pelno mokesčius.

Pragyvenimo lygis

Pragyvenimo lygis – makroekonominis rodiklis, rodantis gyventojų materialinę gerovę. Gyventojų pragyvenimo lygiu dažniausiai yra laikomas bendrojo vidaus produkto dalis, tenkanti vienam gyventojui. Vertinant tokio makroekonominio elemento poveikį verslui, galima teigti, jog verslo sėkmė yra tiesiogiai proporcinga pragyvenimo lygiui, kadangi materialiai apsirūpinusi visuomenė yra linkusi daugiau vartoti ir investuoti į išsilavinimą. Tai patvirtina ir Engelio dėsnis, pasak kurio, esant situacijai, kuomet auga šeimos finansinė gerovė, mažėja dalis išleidžiama pirmo būtinumo prekėms (pvz. maistui) ir didėja santykinė dalis, išleidžiama prabangos prekėms .

Tiesioginės užsienio investicijos

Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) – užsienio kapitalo investicijos šalyje. Pirmiausiai tai asocijuojasi su „pinigų atėjimu“ ir jų investavimu. Tai lemia naujų darbo vietų kūrimą. Dėl šios priežasties išauga specialistų poreikis regione ir to pasekoje, dėl išaugusios pastarųjų paklausos, auga darbo užmokestis. Visų pirma, vietinis verslas susiduria su konkurencijos pavojumi, kuomet užsienio investuotojai, dėl pvz. masto ekonomijos, savo produkciją gali gaminti kur kas pigiau ir išstumti iš rinkos vietinius dalyvius. Kitas niuansas – vyriausybės, siekdamos pritraukti užsienio kapitalą, dažnai yra priverstos pateikti jam išskirtines sąlygas. Kaip pavyzdį tokių atvejų galima pateikti laisvųjų ekonominių zonų kūrimą, kuriose užsienio kapitalui sudarytos išskirtinės ir galima teigti, žalingos sąlygos vietinių verslininkų atžvilgiu. Kitas niuansas, vertinant TUI, kaip makroaplinkos veiksnį verslui, yra tas, jog pvz. regionuose, kur yra stipri emigracija, darbo jėgos kiekis yra pakankamai ribotas, tad sukurtos naujos darbo vietos iš esmės yra užimamos ne bedarbių, o tiesiog įvyksta darbuotojų persiskirstymas. Bendrąja prasme tai neatrodo labai žalinga, tačiau vertinant iš vietinio verslo pusės, kuomet iš jų yra nuviliojama kvalifikuota ir nekvalifikuota darbo jėga – gali turėti dvejopų pasekmių. Viena jų – vietiniai verslininkai bus priversti motyvuoti savo darbuotojus įvairiomis tiek finansinėmis, tiek nefinansinėmis priemonėmis pasilikti, kita vertus, pasiekus tam tikrą ribą, iki kurios vietinis darbdavys gali motyvuoti savo darbuotoją, tačiau jo neįtikinus pasilikti – iškyla reali grėsmė tokio verslo ateičiai.

Infliacija

Infliacija, kaip makroekonominis veiksnys verslo aplinkoje, itin aktualus. Infliacija bendrąja prasme yra apibrėžiama kaip perkamosios galios mažėjimas dėl padidėjusių kainų. Esant bendrosios paklausos augimui – išauga gamybiniai pajėgumai, o esant tokiai paklausai – automatiškai verslas kelia kainas. Kitu atveju – kuomet infliacija yra sukeliama bendrosios pasiūlos mažėjimu, viskas vyksta maždaug taip: verslas, investavęs į gamybą, stipriai padidina savo kaštus, tačiau sugrįžtantys pinigų srautai nekompensuoja investicijų, nes padidėjusi prekės kaina neigiamai veikė paklausą ir prekės nėra nuperkama tiek, kiek tikėtasi investuojant. Kitaip sakant – padidėjusios investicijos neigiamai veikia prekių paklausą dėl padidėjusios kainos, kurios augimą nulemia investicijos. Verslui infliacija yra gerai iki tol, kol kainos yra pakilimo stadijoje ir prekių paklausa yra augimo stadijoje. Vėliau – kaip ir visai ekonomikai – prasideda nuosmukio periodas ir prekių / paslaugų pardavimai krenta žemyn. Esant tokiai situacijai, verslas susiduria su įvairiomis problemomis: pirmiausiai, dėl sumažėjusios paklausos neparduotos prekės grįžta į sandėlius, tad reikalingi papildomi kaštai jų sandėliavimui. Toliau, sumažėjus pardavimams, verslininkai netenka dalies apyvartinių lėšų, tad susiduria su finansiniais sunkumais pvz. mokant darbo užmokesčius arba palūkanas finansinėms institucijoms. Dėl prekių pertekliaus automatiškai sustoja arba yra pristabdoma gamyba, nes nėra tikslo gaminti turint perteklių. Sustojus gamybai atsiranda dar kita problema – darbdaviams dalis darbuotojų tampa nebepaklausūs ir tuomet jie būna atleidžiami už užimamų pareigųInfliacija, kaip ir kiti makroekonominiai veiksniai, žiūrint iš įmonės perspektyvos, yra veikiami labai minimaliai ir netiesiogiai, tad išvengti jos praktiškai nėra įmanoma. Racionaliausi sprendimai, galintys padėti tinkamai suvaldyti situaciją laikotarpiu, kuomet pastarosios augimas pasieks pavojingą ribą, yra savalaikis rinkos stebėjimas, vertinimas, prognozavimas ir sprendimų galimiems netikėtumams pasiruošimas.

BVP

BVP  –  apibrėžiamos kaip bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje. Šis rodiklis yra vienas svarbiausiųjų ekonominiame kontekste, vertinant ir lyginant valstybių ekonomines situacijas. Reikia pabrėžti tai, jog pati vidaus produkto skaitinė reikšmė nėra tokia informatyvi, jeigu žiūrima bendrajame kontekste. Kitaip tariant, valstybės skiriasi savo demografine padėtimi, t.y. gyventojų skaičiumi, tad reali situacija atsispindėti gali tik įvertinus šį rodiklį. Verslo sektoriui BVP, kaip makroekonominis veiksnys, yra itin aktualus. Pirmiausiai – verslo kūrimo stadijoje – būtina tinkamai įvertinti valstybės BVP kitimo tendencijas. Tokių rodiklių analizė rodo kokioje stadijoje yra valstybė, ar jos ekonomika yra „sveikai“ auganti, o galbūt, per sparčiai arba per lėtai. Išanalizavus minėtuosius bruožus, toliau galima vertinti kokios yra tokių tendencijų priežastys, kokios tų priežasčių galimos grėsmės ir galimybės. Vėlesnėse stadijose, kuomet verslas yra pradėtas, nuolatinis stebėjimas, prognozavimas ir grėsmių bei galimybių numatymas yra vienas aktualiausių įmonės veiksmų. Žinoma, kaip ir kitų makroekonominių veiksnių, BVP paveikti atskiros organizacijos negali, tačiau jo stebėsena gali užkirsti kelią galimoms grėsmėms arba atverti kelią naujoms galimybėms.

Socialinė aplinka

Socialinė aplinka, kaip dar vienas aktualus makroaplinkos veiksnys, apimantis šalies demografinę, kultūrinę, socialinę sritis – yra taipogi viena aktualiausių verslo segmentui. Būtent socialinės aplinkos plotmėje galima prognozuoti vienokius ar kitokius su žmonių įpročiais, kultūra, amžiumi, gyvenamąja vieta ir pan. susijusius aspektus ir to pasekoje tinkamai prisitaikyti ir „įtikti“ bendrajame kontekste. Verslas turi nuolat reaguoti į besikeičiančias aplinkybes, tokias, kaip pvz., įvairūs darbo ir laisvalaikio modelio pokyčiai, lygių galimybių ir feminizmo suaktyvėjimo tendencijos, nusikalstamumas, politinių ir religinių pažiūrų skirtumai ir pan. Įvairios socialinio pobūdžio aplinkybės yra priežastis nuolat ieškoti sprendimų, labiausiai tinkančių vyraujančiai situacijai.

Demografija

Vienas reikšmingiausių rodiklių šioje aplinkoje – demografija. Vertinant iš verslo perspektyvos, galima daryti prielaidą, kad problemos aktualumai labiau priklauso nuo pačios įmonės masto ir konteksto, kuriame ji veikia. Kaip viena aktualiausių Lietuvos kontekste demografinių problemų – gali būti išskirta migracija, tiksliau – emigracija. Lietuvos emigracijos mastai yra išties dideli. Remiantis statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius trejus metus Lietuvą paliko daugiau kaip 131 tūkst. gyventojų. Net 50 tūkst. iš jų – vien per 2016m. Verslo vaidmuo šiame kontekste ypatingai svarbus, kadangi tokio masto emigracija negali būti sprendžiama be verslo sektoriaus įsikišimo. Pastarojo suinteresuotumas yra grindžiamas tuo, jog emigracija didina kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, nekvalifikuotos darbo jėgos trūkumas didina išlaidas darbo užmokesčiui. Verslas taip pat praranda dalį savo vartotojų segmento. Nors iš kitos pusės, emigracija atlaisvina darbo vietas tiems, kurie lieka, nekvalifikuoti darbuotojai tampa kur kas paklausesni tad didėja jų darbo užmokestis, o štai kvalifikuota darbo jėga įgauna ypatingą svarbą ir darbdavys, siekdamas turėti profesionalų komandą, suteikia jiems sąlygas ir galimybes, kokių tikrai neužtikrintų, jei specialistų pasiūla būtų didesnė. Veiksniai , skatinantys emigruoti yra galimybė laisvai judėti, įvairios ekonominės priežastys. Problemą siūloma spręsti įvairių priemonių, tokių kaip nedarbo lygio mažinimas, ekonominių sąlygų gerinimas, naujų darbo vietų steigimas ir kt. kompleksu. Vertinant šias rekomendacijas, galima teigti, jog verslo sektoriaus vaidmuo šioje situacijoje įgauna itin svarią poziciją: jo įtakoje yra nedarbo lygio mažinimas, ekonominės situacijos gerinimas, naujų darbo vietų steigimas. Visos šios priemonės, be abejo, negali būti įgyvendinamos be politinės valios, kuri turėtų būti orientuota į verslo ir verslumo skatinimą per mokesčius, lengvatas, atitinkamos įstatyminės bazės pokyčius.

Kultūra

Kultūra, žmogaus veiklos visuma, kuria naudojasi grupės žmonių. Tai padeda orientuotis visuomenėje ir yra perduodama iš kartos į kartą. Toks kultūros aiškinimas yra visuotinai priimtas ir suvokiamas, tad remiantis tuo galima daryti prielaidas, kokią įtaką kultūra, kaip socialinės aplinkos veiksnys, gali daryti verslo sektoriui. Visų pirma, panašios kultūros požymiai yra būdingi žmonių grupei, geografiškai esančiose artimose teritorijose. Atsižvelgus į tai, galima teigti, jog pvz. steigiant naują verslą, reikalinga regiono kultūrinė apžvalga ir analizė, kurių išvados sudarytų sąlygas tiksliau numatyti ir prognozuoti potencialius sprendimus. Pvz., verslas nusprendžia kurtis teritorijoje, kurioje kultūra ir visuomenės įpročiai yra pakankamai primityvūs, sąlygoti galbūt skurdesnio gyvenimo lygio. Toks regionas tikriausiai labiau bus orientuotas pigesnių prekių/paslaugų segmentą, tad pvz. juvelyrikos parduotuvė, kurioje būtų prekiaujama aukštos kokybės metalų dirbiniais, pasisekimo nesulauktų. Įvertinus visa tai, galima teigti, jog kultūriniai skirtumai nebūtinai verslui kelia daugiau grėsmių nei galimybių. Tinkamai ištirta aplinka gali tapti priešingai – netgi sėkmės faktoriumi.

Mokslas ir technologijos

Mokslas ir technologijos yra viena aktualiausių ir labiausiai stebimų makroaplinkos dalių, itin stipriai veikiančių verslo sektoriaus veiklą. Informacija verslui iš principo tampa strateginiu resursu, tad pastarosios infrastruktūros plėtojimas įmonėje įgyja ypatingos svarbos statusą. Technologiniai pokyčiai versle lemia naujų produktų įdiegimą, gamybos metodų pokyčius, produktų kokybės pokyčius, naujus produkcijos platinimo būdus ir kt.. Technologinės aplinkos vertinimas ir stebėjimas yra būtina sąlyga verslui, siekiančiam laiku reaguoti į rinkoje vis pasirodančias naujoves, kurių savalaikis nepastebėjimas gali tapta konkurencine persvara tiems, kurie stebėseną ir vertinimą atliks operatyviau. Technologinė aplinka taip pat nepaliaujamai kinta. Šis kitimas, viena vertus, atveria verslo klientams naujų galimybių, kita vertus, gali turėti neigiamų padarinių. Verslo įmonės veikla būna sėkminga, jeigu ji sugeba prie šių pokyčių prisitaikyti.

Labiausiai technologijų pokyčiai veikia įmonės siūlomų prekių paklausą. Pavyzdžiui, sukūrus kompaktinius diskus, kai kurioms įmonėms atsivėrė naujos galimybės, bet toms, kurios gamino kitokios formos įrašus, tai buvo nuostolinga.

Gamtinė aplinka

Gamtinė aplinka, kaip makroaplinkos veiksnys, pastaruoju laikotarpiu susilaukia vis daugiau dėmesio. Tokias tendencijas lemia kritinį lygį pasiekusi gamtos tarša, kurios apsauga tampa vienu prioritetinių uždavinių valstybiniuose procesuose. Būtent gamtinės aplinkos stebėsenoje ir galima pastebėti daugiausiai darnaus vystymosi koncepcijoje akcentuojamų rodiklių, kurių stebėsena ir vertinimas yra būtinos sąlygos aplinkosaugos efektyvumui reguliuoti.