Energijos vartojimo efektyvumo ir gamybos efektyvumo  projektų finansavimas

Įmonės investicijas finansuoja arba iš nuosavų išteklių, arba naudodamosi finansų sistema. Sumažėjusi paklausa ir neapibrėžtumas rinkoje gali turėti  įtakos įmonių pelnui, todėl įmonės labai atsargiai žiūri į  investicijas.

Mažos ir vidutinės įmonės dažnai yra nepajėgios skirti pakankamai finansinių ar žmogiškųjų išteklių efektyvesnių energijos taupymo ir gamybos efektyvumo priemonių įgyvendinimui. Be to, nepasiteisinusios investicijos į šias priemones smulkiajam verslui dažnai finansiškai gana juntamos.

Didelės įmonės, savo ruožtu, labai kontroliuoja savo pelningumo rodiklius, todėl investicijos yra planuojamos. Dėl savo valdomo materialaus turto dydžio ir sudėtingumo, bei vidinių biurokratinių apribojimų tokios įmonės labiau linkusios investuoti į didesnės vertės energijos taupymo ir gamybos efektyvumo projektus.

Vykdant energetinius auditus ir teikiant rekomendacijas energijos taupymo ir gamybos efektyvinimo rekomendacijas, pagal finansuojamų projektų apimtis matosi tendencijos, kad įmonės yra linkusios didelės apimties taupymo ir gamybos efektyvinimo priemones finansuoti, kurios atsiperka per 4-7 metus, bet mažai domisi mažesnės vertės priemonėmis, kurios atsiperka 2-4 metus. Didelė dalis įmonių yra linkusios investuoti į mažesnės apimties taupymo priemones tik tuo atveju, jei jų atsipirkimas neviršija 2 metų.

Apibendrinant įvairių įmonių reakciją į taupymo ir gamybos efektyvumo priemones, galima pastebėti, kad kuo įmonės finansiniai rodikliai silpnesni, tuo jie mažiau skiria dėmesio taupymo priemonėms, motyvuodami, kad tokių priemonių įgyvendinimui nėra pinigų.

Rinkoje šiuo metu yra daug įvairių fondų ir galimų priemonių galinčių tokioms įmonėms padėti, jei jie savo ekonominėje politikoje skirtu didesnį dėmesį į energijos ir gamybos efektyvumo priemones, kurios yra aprašytos šiame tinklalapyje.

Energijos vartojimo efektyvumo ir gamybos efektyvumo  projektų finansavimo šaltiniai

Investicinių projektų investavimo šaltinius galima būtu skirstyti:

  • Vidiniai investavimo šaltiniai:
    • Nepaskirstytas pelnas. Tai stabilus lėšų šaltinis. Nepaskirstyti, arba kapitalizuoti, pelną skatina ir mokesčių įstatymai, leidžiantys nepaskirstyto pelno neapmokestinti pajamų mokesčiu. Jeigu pelnas išmokamas dividendams, už jį tenka mokėti įprastinius mokesčius.
    • Nusidėvėjimo atsargos. Atidedant lėšas nusidėvėjimui padengti, skelbiamas pelnas sumažinamas, neišmokant faktiškai jokių grynųjų pinigų. Nusidėvėjimo atsargos parodo, kokį grynųjų pinigų kiekį (kurie bus panaudoti) pasilieka įmonė be paprastai nepaskirstomo pelno.
    • Apyvartinių lėšų sumažinimas. Laikant mažesnį atsargų kiekį bei sumažinus skolintojų skaičių, grynuosius pinigus galima „paleisti“ į verslą. Kita vertus, šis būdas rizikingas dėl nesugebėjimo tiksliai prognozuoti paklausos ateityje, dėl ko gali pristigti prekių klientam
  • Mokesčių lengvatų investavimo šaltiniai:
    • VIAP     –   2019 m. vasario 20 d. Vyriausybė nustatė tvarką, kuria elektros energijai imlios įmonės gali pasinaudoti lengvata mokant už viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančias paslaugas, susijusias su elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (toliau – AEI VIAP). Šia lengvata įmonės galės pasinaudoti už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2028 m. gruodžio 31 d

Išoriniai finansavimo šaltiniai:

  • Specializuotos Energijos efektyvumo finansavimo platformos
    • VIPA ir AB Energijos skirstymo operatoriaus įsteigta Energijos efektyvumo finansavimo platforma (toliau – EEFP) juridiniams asmenims teikia ilgalaikes paskolas, skirtas įmonių energiniam efektyvumui didinti. Ilgalaikės paskolos skiriamos juridinių asmenų finansavimui, teikiamos įrangos ir technologijų (technologinių sprendimų), įgalinančių didinti energijos vartojimo efektyvumą diegimui ir (ar) pastatų energinių savybių gerinimui pagal atlikto energijos vartojimo audito dokumentus.
  • Struktūriniai fondai
    • Europos regioninės plėtros fondas teikia regionams įvairią finansinę paramą. Fondas numato investicijas į gamybą, siekiant sukurti ir išsaugoti ilgalaikes darbo vietas, investicijas į infrastruktūrą (kelius, telekomunikacijas, energetiką) siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais, darbo vietų kūrimą bei paramą smulkiam ir vidutiniam verslui (įmonių konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai), technologijų plėtrą.
  • Banko paskolos:
    • . Bene  labiausiai paplitęs finansavimo būdas. Trejų-septynerių metų trukmės paskolas verslo plėtrai teikia dauguma šalies komercinių bankų. Iš visų reikalavimų, svarbiausia yra įkeisti bankui turtą, kurio vertė 1,5 karto didesnė negu norima gauti paskolos suma.

Viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) mokestis

VIAP  –  viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančios paslaugos, susijusios su elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, skirta finansuoti pagamintą elektros energiją gamintojams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius, kurios dydį, išreiškiamą euro centais už vieną kilovatvalandę (ct/kWh), kiekvieniems atitinkamiems kalendoriniams metams nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

2019 m. vasario 20 d. Vyriausybė nustatė tvarką, kuria elektros energijai imlios įmonės gali pasinaudoti lengvata mokant už viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančias paslaugas, susijusias su elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius (toliau – AEI VIAP). Šia lengvata įmonės galės pasinaudoti už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2028 m. gruodžio 31 d.

Pradelstų VIAP lėšų mokėjimų neturinčios įmonės, kurios per metus sunaudoja daugiau nei 1 GWh elektros energijos, galės susigrąžinti 85 procentus AEI VIAP kainos dalies, sumokėtos už per praėjusius kalendorinius metus suvartotą elektros energijos kiekį, viršijantį 1 GWh.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta AEI VIAP kaina 2019 metams yra 0,881 ct/kWh.

Privaloma pasinaudojimo lengvata sąlyga – sutarties dėl VIAP kainos dalies susigrąžinimo sudarymas su VIAP lėšų administratoriumi BALTPOOL UAB.

Viena iš sumokėtos AEI VIAP kainos dalies susigrąžinimo sąlygų – Administratoriaus nustatytos formos sutarties dėl sumokėtos AEI VIAP kainos dalies susigrąžinimo sudarymas, kuria Vartotojas be kita ko įsipareigoja:

  • Ne rečiau kaip kas 4 (keturis) metus po anksčiau atlikto Energijos vartojimo audito Administratoriui pateikti naują Energijos vartojimo audito ataskaitą;
  • Tuo atveju, jeigu Vartotojas nėra įsidiegęs Geriausių energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių -– tokių priemonių diegimui, kurių sąrašas ir diegimo tvarka išdėstyti šios Sutarties priede, per 4 metų laikotarpį nuo šios Sutarties sudarymo dienos skirti ne mažiau kaip 75 proc. per šį laikotarpį Galimos susigrąžinti AEI VIAP kainos dalies sumos, ne mažiau kaip pusę tokios sumos investuojant per pirmuosius 2 (du) laikotarpio metus. Vartotojui įsidiegus visas Geriausias energijos vartojimo efektyvumo priemones, Vartotojo pareiga Geriausių energijos efektyvumo priemonių diegimui skirti šiame Sutarties punkte nustatytą dalį Galimos susigrąžinti AEI VIAP kainos dalies sumos laikoma pasibaigusia nuo visų Geriausių energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių įsidiegimo momento, nepriklausomai nuo to, kad Vartotojas tokių priemonių diegimui faktiškai skyrė mažesnę galimos susigrąžinti AEI VIAP kainos sumos dalį.

Vartotojas, siekdamas susigrąžinti sumokėtos AEI VIAP kainos dalį, kreipėsi į Administratorių dėl Sutarties dėl sumokėtos VIAP kainos dalies susigrąžinimo sudarymo ir pateikė jos sudarymui būtinus dokumentus bei kitą reikiamą informaciją;

Kam skiriamos ES struktūrinių fondų investicijos?

Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimas yra skiriamas projektams, kurie prisideda prie 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos tikslų įgyvendinimo, atitinka kvietimuose teikti paraiškas finansuojamoms veikloms bei pareiškėjams nustatytas sąlygas ir yra parengti pagal administruojančių institucijų nustatytus reikalavimus projektams.

Svarbiausios ES struktūrinių fondų 2014-2020 metų laikotarpio investicijų kryptys yra:

  • energetikos ir transporto infrastruktūra (apie 17,6 proc.),
  • atsinaujinančių energetinių išteklių (AEI) plėtra ir energijos vartojimo efektyvumas (14 proc.),
  • mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimas (10 proc.),
  • užimtumo didinimas, kova su skurdu bei socialinė įtrauktis (19 proc.),
  • SVV plėtros sąlygų ir verslumo aplinkos gerinimas (8 proc.),
  • informacinių technologijų plėtra.
Rodiklis
Įmonės dydžio nustatymo rodikliai
Didelė įmonė
Vidutinė įmonė
Maža įmonė
Labai maža įmonė
Darbuotojų skaičius
Virš  250 darbuotojų
Iki 250 darbuotojų
Iki 50 darbuotojų
Iki 10 darbuotojų
arba
ir
ir
Ir
Apyvarta
Virš
40 MEur
Iki
40 MEur
Iki
7 MEur
Iki
2 Meur
ir
arba
arba
arba
Turto vertė
Virš
27 MEur
Iki
27MEur
Iki
5 MEur
Iki
1,5 MEur
Vertinant konkrečios įmonės dydį pagal nurodytus rodiklius reikia atsižvelgti ir į susijusių (motininių, dukterinių ar kitaip susijusių) įmonių rodiklius

KELIOS SMULKIĄSIAS IR VIDUTINES  ĮMONES SKATINANČIOS PRIEMONĖS  FINANSUOJAMOS IŠ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ

SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO KONKURENCINGUMO SKATINIMAS“ PRIEMONĖ

„ATSINAUJINANTYS ENERGIJOS IŠTEKLIAI PRAMONEI LT+“

Pagal Aprašą remiama veikla AEI naudojančių energijos gamybos pajėgumų įrengimas, naujų efektyvesnio panaudojimo technologijų kūrimas ir diegimas pramonės įmonėse
Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma, Eur: Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra

iki 500 000 Eur (penki šimtai tūkstančių eurų).

Didžiausia finansuojama suma nuo tinkamų projekto išlaidų Labai maža įmonė 80 %
Maža įmonė 80 %
Vidutinė įmonė 70 %
Didelė įmonė45 % 45 %
Papildoma informacija Priemonės finansavimas
SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO KONKURENCINGUMO SKATINIMO PRIEMONĖ

DPT pramonei LT+

Finansuojamos veiklos: DPT (didelio poveikio technologijos) diegimas Lietuvos tradicinės pramonės šakose, siekiant stiprinti ir modernizuoti MVĮ pramoninę bazę, sudarant sąlygas masinei inovatyvių produktų (panaudojant DPT) gamybai plėtoti.

Pažangios gamybos sistemos – tai kompleksinė gamybos sistema (-os), apimanti (-čios) robotika ir kitomis penkiomis DPT (nanotechnologijomis, mikro ir nanoelektronika, pramoninėmis biotechnologijomis, pažangiosiomis medžiagomis, fotonika)

Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma, Eur: Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra iki 2 900 000 Eur (dviejų milijonų devynių šimtų tūkstančių eurų).
Didžiausia finansuojama suma nuo tinkamų projekto išlaidų 45 %
Papildoma informacija: Priemonės finansavimas
SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO KONKURENCINGUMO SKATINIMO  PRIEMONĖ

ECO-INOVACIJOS LT

Finansuojamos veiklos: Pagal Aprašą remiama veikla – netechnologinių ekoinovacijų diegimas ir skatinimas:

11.1. aplinkosaugos vadybos/valdymo sistemų pagal tarptautinių standartų reikalavimus diegimas ir (ar) gamybos technologinių ir (ar) aplinkosaugos auditų,

11.2. Ekologiškas projektavimas. Numatoma paremti projektus, kuriais skatinamas ekologinis projektavimas

Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma, Eur: Pagal Aprašą projektams įgyvendinti numatoma skirti ;

1. Pagal 11,1 punktą iki 2 896 200 eurų

9. Pagal 11.2 punktą numatoma skelbti du kvietimus teikti paraiškas, skiriant iki 4 340 000 eurų

Didžiausia finansuojama suma nuo tinkamų projekto išlaidų 50 %
Papildoma informacija: Priemonės finansavimas

SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO KONKURENCINGUMO SKATINIMO PRIEMONĖ

Eco-inovacijos LT+

Finansuojamos veiklos: Technologinių ekoinovacijų diegimas ir skatinimas. Siekiant sumažinti neigiamas klimato kaitos ir šiltnamio efekto pasekmes, numatomos investicijos į materialųjį turtą (įrenginius, technologijas), kurį įdiegus mažėja neigiamas ūkinės veiklos poveikis aplinkai,
Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma, Eur: Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra iki 900 000 (devynių šimtų tūkstančių eurų) Eur.
Didžiausia finansuojama suma nuo tinkamų projekto išlaidų 50 %
Papildoma informacija: Priemonės finansavimas

SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO KONKURENCINGUMO SKATINIMO  PRIEMONĖ

PROCESAS LT

Pagal Aprašą remiama veikla Pažangių vadybos metodų ir valdymo sistemų diegimas, siekiant sudaryti palankias sąlygas didinti įmonių darbo našumą.

– netechnologinių inovacijų sukūrimo ir (ar) diegimo gamybos procesuose ir (ar) paslaugose skatinimas, numatant produkto, proceso ir paslaugų standartų diegimą MVĮ, remiant inovatyvių vadybos metodų ir valdymo sistemų diegimą MVĮ.

Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma, Eur: iki 70 000 Eur (Septyniasdešimt tūkstančių Eurų)
Didžiausia finansuojama suma nuo tinkamų projekto išlaidų 50 %
Papildoma informacija: Priemonės finansavimas

SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO KONKURENCINGUMO SKATINIMO PRIEMONĖ

„AUDITAS PRAMONEI LT“

Finansuojamos veiklos: Energijos vartojimo audito atlikimas pramonės įmonėse, kuris turi būti tiesiogiai susijęs su pramonės įmonės numatomomis (planuojamomis) vykdyti Bendrojo bendrosios išimties reglamento 7 skirsnyje nurodytomis investicijomis.
Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma, Eur: 1. Jeigu projektas skirtas energijos vartojimo audito atlikimui labai mažoje ar mažoje pramonės įmonėje – 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų).
2. Didelės pramonės įmonės, jeigu energijos vartojimo auditas atliekamas papildomai su energijos vartojimo auditu, privalomu pagal Direktyvą 2012/27/ES
Didžiausia finansuojama suma nuo tinkamų projekto išlaidų Labai maža įmonė 70 %
Maža įmonė 70 %
Vidutinė įmonė 60 %
Didelė įmonė 50 %
Papildoma informacija: Priemonįės finansavimas
Ar naudinga šio puslapio informacija?

Komentarus ir pasiūlymus galima pateikti   tiesiogiai šio tinklalapio administratoriui:  Kontaktams

 Taip pat galima prisijungti prie diskusijų ir informacijos pasidalinimo:

Facebook internetiniame  puslapyje    „Energetiko užrašai“

„Energetiko užrašai“  grupės internetiniame  puslapyje    Grupė „Energetiko užrašai“