Gamybinės įmonės uždavinys yra kuo geriau panaudoti išteklius. Tačiau reikia įvertinti, kad jie yra riboti. Todėl svarbiausia įmonės valdymo misija yra priimti geriausius sprendimus dėl turimų išteklių panaudojimo. Faktiškai tai ir yra gamybinės įmonės valdymo esmė. Gamybos procesas skaidomas į atskirus etapus: naujo produkto kūrimą, investicijas, aprūpinimą žaliavomis, pačią gamybą, produkcijos pardavimą. Kiekviename etape sprendžiami savi valdymo uždaviniai. Tačiau tokių atskirų užduočių valdymo lygmuo turi atitikti bendrus įmonės efektyvumo kriterijus ir principus. Tai ir yra atskirų gamybos etapų (dalių) valdymo esmė. Gamybinės įmonės valdymas ir ekonominio rezultato siekimas kaip tik ir nukreiptas į sprendimų priėmimą, kai iš kelių alternatyvų parenkama viena, labiausiai atitinkanti pasirinktus tikslus ir kriterijus.

Pilna gamybos vertės grandinė

Gamybos vert4Pelnas gali būti didinamas, plečiant pardavimų apimtis. Jos gali augti, tik teikiant aukšto lygio paslaugas ir produktus.

Sąnaudos gali būti sumažintos, organizuojant efektyvias logistikos veiklas (pvz., mažinant transporto, sandėliavimo bei atsargų valdymo išlaidas, didinant gamybos efektyvumą).

Pažangiausias apibrėžimas, kuris gali būti taikomas daugelyje pramonės šakų:

efektyvus prekių perkėlimas iš tiekimo į gamybos vietas ir iš gamybos vietų į galutinio vartojimo vietas mažiausių sąnaudų reikalaujančiu būdu, tuo pat metu išlaikant priimtiną (su klientu suderėtą) kokybės lygį.

Augantys reikalavimai tiekimo terminams

Kaip ir kiekvienai kitai, gamybinei įmonei svarbu organizuoti savo veiklą taip, kad būtų patenkinti vartotojų poreikiai, be vartotojų rinkoje neišliktų nė viena organizacija. Dabartinėje rinkoje vartotojai tampa vis jautresni laikui – jie įvertina ne tik produkto, bet ir laiko kainą, kuri yra papildomos sąnaudos: klientas jų patiria, laukdamas pristatymo ar ieškodamas alternatyvaus produkto.

  • PardavimaiEsant tokiems svyravimams gamybinė įmonė, norėdama užtikrinti efektyvų klientų aptarnavimą (pardavimus) , turi sukaupti daugiau atsargų, nes, viską pardavusi, gali turėti daug nuostolių dėl prarastų pardavimų. Tačiau papildomų atsargų kiekis, reikalingas užsakymo ciklo trukmės svyravimams padengti, gali reikšmingai padidinti sandėliavimo bei atsargų valdymo sąnaudas.
  • Praktika rodo, kad užsakymo įvykdymo stabilumas (patikimumas) yra svarbesnis nei trumpesnis ciklas.
  • Daugelis gamybos įmonių susiduria su problema, kai jų užsakymo atlikimo laikas yra ilgesnis nei klientas pasiruošęs laukti. Tokiu atveju dažniausiai atotrūkį tarp užsakymo pateikimo momento (t. y. nuo tada, kai užsakymas pradedamas atlikti, iki galutinio pristatymo) ir užsakymo ciklo laiko (t. y. kiek laiko klientas pasiruošęs laukti) kompensuoja atsargos, kurios kaupiamos, remiantis rinkos paklausos prognoze.
  • Kuo tikslesnė prognozė, tuo mažiau reikia atsargų.
    • Tikslesnės prognozės sudedamos dalys:
    • galimas užsakymų kiekis
    • optimalūs logistikos kaštai
    • reikalingas minimalus poreikis sandelyje
  • Realūs gamybiniai pajėgumai ir galimybės atlikti nustatytu terminu užsakymą:
    • Pajėgumai – įvertinant gamybos našumą
    • Galimybės – įvertinant gamybos apkrovimą ir reikalingas žaliavas

Produktų gyvavimo ciklo trumpėjimas

  • RinkodaraTai reiškia, kad mažiau gamybinei įmonei laiko lieka produktui plėsti, diegti ir pritaikyti rinkoje, todėl labai svarbu greitai reaguoti į paklausos pokyčius.
  • Gamybos ciklo trumpinimo būdai.

    Ciklo laikas gali būti trumpinamas tokiais būdais:

    1. Mažinant technologijos operacijų darbo imlumą. Tai galima padaryti diegiant pažangius technologijos procesus, atnaujinant įrangą, didinant darbo našumą racionaliai suderintomis operacijomis.
    2. Įvertinant galimybes pagalbiniams procesams pagreitinti, jeigu technologinės sąlygos tai leidžia.
    3. Automatizuojant kontrolines operacijas bei atnaujinant įrangą.
    4. Sprendžiant vidinio transportavimo klausimus.
    5. Įvedant lanksčius darbo grafikus, taip trumpinant pertraukas.
    6. Taikant naujus gamybinės įrangos išdėstymo metodus, sutvarkant gamybos liniją, taip trumpinant nereikalingą judėjimą tarp operacijų (Kaizen, LEAN ir kt. metodai,).

METODIKŲ NAUDOJIMAS

Neretai kyla klausimai – kaip užtikrinti darbo efektyvumo kėlimą, pastovų organizacijos tobulėjimą ir jos darnią plėtrą, kokios priemonės ir metodai ženkliai pagerintų verslo veiklos efektyvumą ir būtų sukuriama pakankamai pridėtinės vertės? Todėl yra svarbu apžvelgti ir įvertinti verslo įmonių naudojamus moderniausius veiklos efektyvumo didinimo teorinius bei praktinius metodus, tokius kaip LEAN sistemą, Šešios sigma, SPS ir TOC metodikas.

TOC – tai metodika, kuri reikalauja analizuoti visą sistemą, ieškant kertinių sistemos taškų. Kertiniai taškai – apribojimai – nulemia visos sistemos našumą.  TOC galima būtu apibendrinti kaip –  diagnostiką. Tiksli problemos diagnozė savaime sufleruoja sprendimą.

LEAN metodika koncentruojasi į pridėtinės vertės nekuriančių veiklų šalinimą, tai yra neefektyvaus darbo laiko trumpinimą.

Six Sigma – tai statistiniais metodais paremta įmonės veiklos kokybės gerinimo metodologija tai stabilumas, atkartojamumas. Štai turime šabloną. Ir jeigu jį kopijuojame, tai kopija neturi skirtis nuo originalo. Jeigu kopija bus “nukrypusi” daugiau, negu numatyta, gauname broką.

Taigi kiekviena efektyvumo metodika koncentruojasi į tam tikrą klausimą. TOC labiau į klausimą „kur blogai?“, LEAN – „kaip greitai viską pakeisti, kad būtų gerai?“, o Six Sigma – „kaip garantuoti, kad pakeitimai išliktų?“.

Gamybos Just in Time (pačiu laiku) sistema

Šiuolaikinėje gamyboje ypač svarbus produkcijos gamybos ir pardavimo laikas. Jis skirstomas į šiuos etapus:

  • gamybos – faktinis produkcijos gamybos laikotarpis;
  • sandėliavimo – laikas, kai žaliavos, pusgaminiai ar produkcija sandėliuojami;
  • produkcijos judėjimo – laikas, per kurį produkcija juda nuo vienos operacijos prie kitos arba iš vieno cecho į kitą;
  • eilės – tai laikas, kol produkcija laukia savo eilės tam tikrai operacijai atlikti;
  • kontrolės – laikas, sugaištas tikrinant produkto kokybę.

Iš visų šių penkių etapų susideda gamybos ciklo laikas – laiko tarpas nuo produkto gaminimo pradžios iki pagaminimo. Tradicinėje gamybos sistemoje visi šie etapai, kaip ir informacijos, detalių bei įrankių laukimas, yra neišvengiami. Didžiausios problemos – inventoriaus kaupimas ir perprodukcija. O gamybos „pačiu laiku“ (angl. Just In Time, sutr. JIT) sistema siekiama, kad pagrindinis (ciklo) laikas būtų lygus produkcijos gamybos laikui. Juk iš visų gamybos proceso etapų tik gamybos laikas prideda vertės produkcijai.

Dar vienas JIT sistemos siekis – tenkinti klientų poreikius, todėl visa gamybos veikla nukreipiama į tikruosius rinkos poreikius. Jiems įgyvendinti, sistema prasideda nuo klientų užsakymų priėmimo ir baigiasi laiku paruoštų gaminių pristatymu. Ji grįsta gerai suderintomis surinkimo operacijomis, kurioms naudojamas tik reikalingas detalių kiekis ir tik tada, kai jų prireikia. Gamybos tiksliu laiku principas turi kelis pranašumus. Jį taikant, nebereikia didelių detalių atsargų ir galima greitai reaguoti į kliento reikalavimų pasikeitimus. Taip sukuriama traukimo gamybos sistema (angl. pull system), kuri tiksliai atitinka besikeičiančius rinkos poreikius.

Šioje sistemoje klientų užsakymai lyginami su traukiančia jėga. Traukimo sistemoje pusgaminiai ar žaliavos pristatomi, pagaminami tada, kai jų reikia produktui gaminti. Sandėliavimo vietos atmetamos.

Gauti pirkėjų užsakymai lemia žaliavų pirkimą, gamybos planavimą, o tradicinėje gamybos sistemoje priešingai – prekės tiesiog laukia užsakymų, o tai neišvengiamai įšaldo apyvartines įmonių lėšas ir didina sandėliavimo išlaidas.

Daugeliu aspektų gamyba „pačiu laiku“ pranoksta tradicinę. Ją įdiegiant siekiama panaikinti produktų defektus, sumažinti atsargų kiekį ir kartu sandėliavimo išlaidas. Taip pat įmonė gali lanksčiai reaguoti į paklausos pokyčius ir siūlyti klientams trumpą produkto pristatymo terminą, taip pelnydama jų lojalumą.

Kaban sistema

Sudedamoji gamybos „pačiu laiku“ dalis yra Kanban sistema (japoniškai kanban reiškia „signalą“). Tai taip pat traukimo strategijos tipo sistema, priklausanti nuo paklausos žemiausiame grandinės taške.

Gamybos srityje – tai siekis pagaminti tiek, kiek reikia momentinei paklausai patenkinti. Ši sistema paremta medžiagų ir komplektuojančių dalių tiekimu į gamybą tik atsiradus jų poreikiui, kuomet jos iš karto yra naudojamos.

Tam užtikrinti Kanban turi penkias taisykles:

  • vizualizuoti procesą;
  • apriboti darbą procese;
  • matuoti ir optimizuoti tėkmę;
  • suformuluoti aiškią proceso politiką;
  • naudoti modelius, kurie atskleidžia tobulinimo galimybes.

Pagalbinės priemonės „Pramonė 4.0“ diegimo  procese

„Pramonė 4.0“ sudaro konkurencinius pranašumus:

  •   – pardavimo procese
  •   – gamybos procese
  •   – logistikos proces
    •   Logistika šiuo atveju apima ne tik pervežimo paslaugas, bet ir:
      •  sandėliavimo išlaidų mažinimą
      • gamybos procesų efektyvų kordinavimą
      • efektyvesnį užsakovo poreikių tenkinimą.

Lanksti gamybos sistema

Konkurencinio pranašumo užsitikrinimui plačiai naudoti integruotos logistikos sistemą – bendrą internetinę programą apimančią paslaugų vertę keliančias priemones:

  • Pardavimo, gamybos pajėgumo ir logistikos suderinamumas.
  • Paprastuose pardavimuose ar užsakymų priėmimuose maksimaliai naudoti internetines specializuotas programas, kurios įvertindamos sandėlių likučius ir gamybinius apkrovimus leistu ne tik automatiškai priimti užsakymą, bet ir kas ne mažiau svarbu, įvertintu pristatymo terminus.
  • Daugeliu atveju jūsų gaminama produkcija (teikiamos paslaugos) yra sudėtinė dalis užsakovo gamybinei veiklai reikalingų medžiagų (paslaugų), todėl gaunama informacija „Online“ ženkliai padės pagerinti santykius su užsakovu. Ši informacija leidžia užsakovui savalaikiai priimti sprendimus dėl planų korekcijų, leistu išvengti prastovų, kurios užsakovui gali brangiai kainuoti. Už šį saugumą užsakovas gali būti pasiryžęs mokėti ne pačia mažiausią kainą.
  • Esant lanksčiai gamybai, ir kontroliuojant gamybos apkrovimą, galima siūlyti papildomas prekes (paslaugas) išlaikant konkurencinės strategijos „Vertės pranašumo“ reikalavimus.

Gamybinėms įmonėms dažnai reikia keisti gaminių sąrašą, reaguoti į kintančius vartotojų poreikius, todėl praktikoje atsirado lanksčios gamybos terminas. Lankstumas būtinas tiek projektuojant, tiek gaminant. Lankstumo parametro išlaikymas yra kompromisas tarp našumo ir lankstumo, kurį padeda spręsti programavimo technika bei robotai. Automatizuojant gamybą šis parametras išlaikomas, o naujosios gamybos siekia jį atitikti, kad galėtų greitai reaguoti į vartotojo ar užsakovo poreikius ir išsaugoti konkurencingumą.

  • Lanksti gamybos sistema – tai robotizuotų technologijos kompleksų, lanksčių gamybos modulių bei atskirų technologinių įrenginių visuma, nustatytu laikotarpiu užtikrinanti jos funkcionavimą automatiniu režimu.

Lanksčių sistemų naudojimas gamyboje savaime dar neužtikrina didėjančio gamybos efektyvumo. Svarbiausias dalykas yra vadybos problemų sprendimas.

Lanksčios gamybos sistemos diegimas ir eksploatavimas daugiausiai susiduria su vadybos problemomis, kurios dažniausiai kyla dėl to, kad gamybos procese dalyvauja inžinieriai ir technologai, o vadybininkų šios sistemos nedomina. Toks požiūris neatitinka šiuolaikinių principų, kad tik sistemos integracija ir visuotinis dalyvavimas gali nešti naudą gamybinei įmonei. Lanksti gamybos sistema vis labiau integruojasi į bendrą sistemą ir tampa integruota verslo valdymo sistemos dalimi.

Ar naudinga šio puslapio informacija?

Komentarus ir pasiūlymus galima pateikti   tiesiogiai šio tinklalapio administratoriui:  Kontaktams

 Taip pat galima prisijungti prie diskusijų ir informacijos pasidalinimo:

Facebook internetiniame  puslapyje    „Energetiko užrašai“

„Energetiko užrašai“  grupės internetiniame  puslapyje    Grupė „Energetiko užrašai“